¹ Ar tu žinai metą, kada kalnų ožkos ožkuojasi,

ar stebi, kai stirnos vaikuojasi?

² Ar gali suskaičiuoti, kiek mėnesių jos turi išnešioti,

ar nustatai joms vados metą?

³ Jos susiriečia, kad galėtų išeiti jų jaunikliai,

ir atveda juos.

⁴ Sustiprėja jų jaunikliai,

užauga po atviru dangumi,

išeina ir pas jas nebegrįžta.

⁵ Kas paleido laukinį asilą,

kas atrišo jam pančius?

⁶ Aš padariau dykumą jo namais,

druskingąsias žemes jo buveine.

⁷ Iš miesto sąmyšio jis šaiposi

ir varovo šauksmų negirdi.

⁸ Klajoja po kalnus tarsi po savo ganyklą

ir susiieško ėsti, kas žalia.

⁹ Argi laukinis jautis sutiktų tau tarnauti,

ar praleistų jis naktį prie tavo ėdžių?

¹⁰ Argi galėtumei pririšti jį virvėmis prie vagos,

ar jis tau suakėtų tavo slėnius?

¹¹ Argi pasitikėsi juo dėl jo didelės jėgos

ir pavesi jam sunkų triūsą?

¹² Argi esi tikras, kad jis sugrįš

ir parneš javus į tavo klojimą?

¹³ Stručio sparnai smagiai plazdena,

bet jie neturi plunksnų.

¹⁴ Jis palieka savo kiaušinius žemėje

ir leidžia smiltims juos šildyti,

¹⁵ užmiršęs, kad koja gali juos sumindžioti

ar laukinis žvėris sutrypti.

¹⁶ Savo jauniklius jis šiurkščiai atstumia, tarsi būtų ne jo,

ir nesijaudina, kad jo pastangos buvo bergždžios.

¹⁷ Juk Dievas padarė jį kvailą

ir nedavė jam supratimo.

¹⁸ Tačiau kai išskleidęs sparnus jis leidžiasi bėgti,

padaro gėdą žirgui ir raiteliui.

¹⁹ Argi tu teiki žirgui stiprybę,

ar tu apdengei sprandą jam karčiais?

²⁰ Argi tu šokdini jį kaip žiogą

ir gąsdini žmones jo piktu prunkštimu?

²¹ Kanopa noriai jis kasa slėnio žemę,

visa savo stiprybe verždamasis į mūšį.

²² Iš baimės jis tyčiojasi, jis nebūgštauja,

nešoka į šalį nuo kalavijo.

²³ Ant jo barška strėlinė,

blizga iešmas ir ietis.

²⁴ Virpėdamas iš nekantrumo, jis šuoliuoja;

išgirdęs rago gausmą, nustovėti negali.

²⁵ Kiekvienąkart ragui gaudžiant, jis prunkščia: ‘Aha!’

Iš tolo jis girdi mūšį,

vadų įsakymus ir karių šauksmus.

²⁶ Argi iš tavęs išmoko sakalas skraidyti

ir išskleisti sparnus pietų link?

²⁷ Argi tavo įsakymu erelis sklando

ir aukštai suka lizdą?

²⁸ Ant uolos jis gyvena,

stačios uolos tvirtovėje įsikuria.

²⁹ Iš ten jis žvalgosi grobio;

jo akys mato laimikį iš tolo.

³⁰ Jo jaunikliai gurkia kraują;

kur yra užmuštųjų, ten ir jis.“