¹ Ir dėl to man dreba širdis,

nerimsta savo vietoje.

² Klausykitės visi jo griausmingo balso

ir iš jo burnos kylančio garso.

³ Visur po dangumi, ligi pat žemės pakraščių

jis paleidžia jį drauge su savo žaibu.

⁴ Paskui pasigirsta riaumojantis garsas,

Dievas griaudžia savo didingu balsu.

Savo žaibų jis nesulaiko,

kol nenutyla jo balsas.

⁵ Dievas nuostabiai griaudžia savo balsu,

daro nuostabius darbus, kurių suprasti mes negalime.

⁶ Juk jis įsako sniegui: ‘Leiskis ant žemės!’,

o lietui ir liūčiai: ‘Sodriai palyk!’

⁷ Jis sustabdo žmonių rankas, jiems dirbant,

kad kiekvienas pažintų, ką jis daro.

⁸ Tada žvėrys lenda į urvą

ir išsitiesia savo guolyje.

⁹ Vėtra išsiveržia iš savo buveinės

ir kandus šaltis iš šiaurės vėjų.

¹⁰ Dievas kvėpteli, ir pasidaro ledas,

platūs vandenys greitai užšąla.

¹¹ Jis prikrauna debesis drėgmės

ir skleidžia žaibų kupinus debesis.

¹² Pagal jo užmojį jie plaukia iš visų pusių,

kad įvykdytų visa, ką jis įsako,

visame gyvenamos žemės paviršiuje.

¹³ Ar kaip rykštė, ar kaip malonė žemei ­

jis padaro, kad tai atsitinka.

¹⁴ Klausykis, Jobai, stabtelk akimirksnį

ir pamąstyk apie nuostabius Dievo darbus.

¹⁵ Argi tu žinai, kaip Dievas valdo debesis

ir padaro, kad žaibas plyksteli jo debesyje?

¹⁶ Argi tu žinai, kaip danguje jis pasveria debesis ­

nuostabius darbus to, kuris turi tobulą pažinimą?

¹⁷ Ne! Tu tik gali leipti nuo kaitros su drabužiais,

kai žemė apmirusi nuo pietų vėjo.

¹⁸ Argi tu gali jam padėti išskleisti dangaus skliautą,

stiprų kaip nuliedintą veidrodį?

¹⁹ Pasakyk mums, ką turime jam sakyti,

nes negalime ginčytis, būdami tamsoje.

²⁰ Ar apie tai bus jam pasakyta, kai kalbėsiu?

Nejau žmogus kada nors norėjo būti prarytas?

²¹ Kartais žmonės negali žiūrėti į saulę,

ji per šviesi danguje,

kai pakyla vėjas ir išgainioja debesis.

²² Iš šiaurės vėjas atpučia aukso pašvaistę;

Dievą gaubia šiurpulinga didybė.

²³ Visagalis ­ negalime jo pasiekti!

Jis didingas jėga ir teisingumu,

tad nepažeis didelio teisumo.

²⁴ Todėl žmonės jo pagarbiai bijo,

bet jis negerbia žmogaus,

laikančio save išmintingu.“