1 Tada Elihuvas toliau sakė: 2 „Argi manai, kad teisinga sakyti: ‘Aš teisus Dievo akyse?’ 3 Jei tu klausi: ‘Kokia man iš to nauda? Ką laimėjau nenusidėdamas?’ 4 turiu tau ką atsakyti, tau ir tavo bičiuliams drauge. 5 Pasižiūrėk į dangų ir pamatysi, pastebėsi, kokie aukštesni už tave debesys! 6 Jeigu nusidedi, tai kaip jam pakenki? Net jeigu tavo kalčių daug, tai kaip jį paveiki? 7 Jeigu esi teisus, tai ką jam duodi? Ką jis gauna iš tavo rankų? 8 Tavo nedorumas paveikia tik panašius į tave, o tavo teisumas padeda tik žmonėms. 9 Ir jie dejuoja sunkios priespaudos slegiami, šaukiasi pagalbos galingųjų engiami. 10 Bet nė vienas nesako: ‘Kur Dievas, mano Kūrėjas, kuris duoda jėgų naktyje, 11 kuris pamoko mus daugiau negu žemės žvėris, daro mus išmintingesnius už padangių paukščius?’ 12 Jie šaukiasi, bet jis neatsako, nes tai išdidūs ir nedori žmonės. 13 Iš tiesų Dievas nesiklauso tuščių žodžių, Visagalis nekreipia dėmesio į juos. 14 Nors tu sakai, kad jo nematai, bylinėtis turi su juo ir jo laukti! 15 Bet dabar tu manai, kad Dievas nebaudžia ir mažai dėmesio tekreipia į nuodėmę. 16 Tuščia tau, Jobai, aušinti burną; aišku, kad nežinai, ką sakai.“ |