¹ Devintų Judo karaliaus Zedekijo metų dešimtą mėnesį Babilono karalius Nebukadnecaras su visa savo kariuomene atžygiavo prie Jeruzalės ir ją apgulė. ² O vienuoliktų Zedekijo metų ketvirto mėnesio devintą dieną buvo pralaužtos miesto sienos. ³ [Kai Jeruzalė buvo paimta,] visi Babilono karaliaus pareigūnai atėjo ir susėdo Viduriniuose vartuose: Nergal Sareceras Samgaras, rab saris^[i1] Nebusarsechimas, rab ma- gas^[i2] Nergal Sareceras ir visi kiti Babilono karaliaus pareigūnai. ⁴ Judo karalius Zedekijas ir visi jo kariai, pamatę juos, pabėgo, palikdami miestą nakčia karaliaus sodo keliu pro vartus tarp dviejų sienų. Jie spruko keliu link Arabos. ⁵ Bet chaldėjų būrys juos vijosi ir tyrlaukiuose prie Jericho pasivijo Zedekiją. Paėmę į nelaisvę, nuvedė jį į Riblą Hamato krašte, pas Babilono karalių Nebukadnecarą, kuris padarė nuosprendį. ⁶ Ribloje Babilono karaliaus įsakymu Zedekijo sūnūs buvo nužudyti jo paties akyse. Babilono karalius įsakė nubausti mirtimi taip pat visus Judo didikus. ⁷ Po to, išlupdinęs Zedekijui akis ir apkaldinęs grandine, įsakė išvesti į Babiloną.

⁸ Tuo tarpu chaldėjai sudegino karaliaus rūmus bei gyventojų namus ir nugriovė Jeruzalės sienas. ⁹ Galų gale karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas išvarė į Babilono tremtį gyventojus, išlikusius mieste, drauge su perbėgusiais pas jį ir įgudusių amatininkų likučiais. ¹⁰ Bet kai ką iš vargšų, neturinčių jokios nuosavybės, karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas paliko Judo krašte ir dar paskyrė jiems vynuogynų ir laukų.

¹¹ O dėl Jeremijo Babilono karalius Nebukadnecaras buvo davęs karaliaus asmens sargybos vadui Nebuzaradanui tokį įsakymą: ¹² „Surask ir gerai jį prižiūrėk. Nedaryk jam nieko pikta, bet elkis su juo, kaip jis pageidaus.“ ¹³ Taigi karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas drauge su rab sariu Nebušazbanu, rab magu Nergal Sareceru ir visais Babilono karaliaus didikais pasiuntė žmonių, ¹⁴ įsakydami paimti Jeremiją iš sargybos kiemo būsto. O šie patikėjo Šafano sūnaus Ahikamo sūnui Gedalijui grąžinti jį namo. Taip jis liko tarp savo tautiečių.

Paguoda Ebed Melechui

¹⁵ Tuo metu, kai Jeremijas kalėjo sargybos kiemo būste, jį pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁶ „Eik ir pasakyk kušitui Ebed Melechui: ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Tikėk manimi! Aš tuojau įvykdysiu žodžius, kuriuos kalbėjau tam miestui jo nelaimei, o ne palaimai. Tą dieną viskas įvyks tavo paties akivaizdoje. ¹⁷ Bet tave tą dieną išgelbėsiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ tu nebūsi atiduotas į rankas žmonėms, kurių bijai. ¹⁸ Būk tikras, kad tave išgelbėsiu; nuo kalavijo tu nežūsi! Tavo gyvybė bus išgelbėta kaip karo laimikis, nes tu manimi pasitikėjai, ­ tai VIEŠPATIES žodis.“