¹ Išgirdę apie visa, ką asirų karaliaus Nebukadnecaro karvedys Holofernas buvo padaręs tautoms, išplėšdamas ir sunaikindamas visas jų šventoves, Judėjoje gyvenę izraelitai, ² jam priartėjus, buvo apimti neapsakomos baimės. Jie susirūpino ir dėl Jeruzalės, ir dėl Viešpaties, savo Dievo, šventyklos. ³ Mat jie tik neseniai buvo sugrįžę iš tremties, visi Judėjos žmonės buvo ką tik susibūrę ir jų šventieji reikmenys, aukuras bei šventykla buvo neseniai atšventinti po jų išniekinimo. ⁴ Tad jie davė žinią į visas Samarijos vietoves, Koną, Bet Horoną, Abel Maimus iki pat Jericho, Chobos, Aisoros ir Salemo slėnio. ⁵ Nedelsdami jie užėmė aukščiausias kalvas, įtvirtino ant jų esančius kaimus ir sudarė maisto atsargas karui, nes javai laukuose buvo ką tik nupjauti.

⁶ Vyriausiasis kunigas Joakimas, buvęs tomis dienomis Jeruzalėje, parašė Betulijos ir Betomestaimo priešais Esdrelono lygumą prie Dotano gyventojams, ⁷ įsakydamas užimti kalnų perėjas, nes per jas galėjo būti užpulta Judėja. Mat būtų buvę lengva užkirsti kelią kariuomenei, nes tarpeklis buvo siauras. Vos du vyrai galėjo greta praeiti. ⁸ Izraelitai darė, kaip jiems įsakė vyriausiasis kunigas Joakimas ir visos Izraelio tautos seniūnų taryba, esanti Jeruzalėje.

⁹ Visi Izraelio vyrai kuo uoliausiai šaukėsi Dievo ir atgailavo pasninkaudami, ¹⁰ jie patys, jų žmonos, vaikai ir kaimenės. Visi krašte gyvenantys ateiviai, samdiniai ir pirkti vergai ­ visi susijuosė ašutinėmis. ¹¹ O visi izraelitai, ­ Jeruzalėje gyvenantys vyrai, moterys ir vaikai ­ gulėjo kniūbsti priešais šventyklą, pelenais apsibarstę galvas, rodydami Viešpačiui savo ašutines. ¹² Net aukurą jie apdengė ašutine ir vienu balsu šaukėsi Izraelio Dievo, karštai maldaudami, kad neleistų nei išgabenti jų vaikų, nei pagrobti jų moterų, nei sunaikinti jų paveldo miestų, nei šventyklą suteršti ar išniekinti piktam pagonių džiaugsmui.

¹³ Viešpats išgirdo jų šauksmą ir maloningai pažvelgė į jų nelaimę, nes žmonės pasninkavo daug dienų visoje Judėjoje ir priešais visagalio Viešpaties šventyklą. ¹⁴ Vyriausiasis kunigas ir visi kunigai, stovintys priešais Viešpatį ir tarnaujantys Viešpačiui susijuosę ašutines, atnašavo nuolatines deginamąsias aukas, įžado aukas ir žmonių geros valios atnašas. ¹⁵ Pelenais apsibarstę turbanus, jie šaukėsi Viešpaties, iš visų jėgų prašydami, kad jis maloningai pažvelgtų į visus Izraelio namus.