¹ Aštuonioliktų metų pirmo mėnesio dvidešimt antrą dieną rūmuose pasklido gandas, kad asirų karalius Nebukadnecaras, kaip buvo grasinęs, imsis keršyti visiems aniems kraštams. ² Pasišaukęs visus pareigūnus ir didžiūnus, jis išdėstė savo slaptą užmojį ir savo lūpomis smulkiai nupasakojo tos visos srities išdavystę. ³ Taigi buvo nutarta sunaikinti visus, kurie atsisakė paklusti jo duotam įsakymui.

⁴ Pasibaigus pasitarimui, asirų karalius Nebukadnecaras pasišaukė kariuomenės vyriausiąjį vadą, savo pavaduotoją Holoferną, ir tarė jam: ⁵ „Taip kalba didysis karalius, visos žemės viešpats: ‘Eik mūsų vardu ir pasiimk patyrusių vyrų ­ šimtą dvidešimt tūkstančių pėstininkų ir dvylika tūkstančių raitininkų. ⁶ Leiskis į žygį prieš visus kraštus Vakaruose, nes jie nekreipė dėmesio į mano įsakymus. ⁷ Įsakyk jiems, kad turėtų pasirengę žemių ir vandens^[i1], nes aš atžygiuoju ant jų įtūžęs. Aš uždengsiu visą jų žemės paviršių savo kareivių kojomis ir leisiu, kad jie taptų mano kariuomenės grobiu. ⁸ Daubos ir grioviai bus pilni jų sužeistųjų! Net patvinusi upė bus užkimšta lavonų! ⁹ Aš išvarysiu juos belaisviais į pačius žemės pakraščius. ¹⁰ Tad eik! Užimk jų žemę iš anksto. Jeigu pasiduos, pasaugok juos man iki bausmės dienos. ¹¹ O tiems, kurie priešinsis, nė vienam neparodyk jokio pasigailėjimo, bet leisk žudyti ir plėšti kiekviename krašte, kurį užimsi. ¹² Prisiekiu savo gyvastimi ir savo karalystės galybe, aš tai pasakiau ir įvykdysiu savo rankomis! ¹³ O tu nepraleisk nė vieno savo valdovo įsakymo, bet taip juos vykdyk, kaip įsakiau. Nedelsk tai vykdyti!’“

¹⁴ Išėjęs iš karaliaus rūmų, Holofernas tuojau pat sušaukė visus asirų kariuomenės didžiūnus, vadus ir pareigūnus. ¹⁵ Jis sutelkė į būrius šimtą tūkstančių rinktinių kareivių, kaip jam buvo įsakęs padaryti jo valdovas, ir dvylika tūkstančių raitų lankininkų. ¹⁶ Jis paskirstė juos į kovos gretas, kaip skirstoma galinga kariuomenė žygiui. ¹⁷ Be to, jis parūpino labai daug kupranugarių, asilų bei mulų mantai gabenti ir nesuskaitomą daugybę avių, jaučių bei ožkų jiems maitinti. ¹⁸ Kiekvienas vyras gavo gausų maisto davinį ir dosniai sidabro bei aukso iš karaliaus rūmų.

¹⁹ Tada jis leidosi į žygį su visa kariuomene, žygiuodamas pirma karaliaus Nebukadnecaro kovos vežimais, raitininkais ir rinktiniais pėstininkais uždengti visą žemės paviršių Vakaruose. ²⁰ Drauge su jais ėjo marga minia tarsi skėrių spiečius, tarsi žemės smiltys ­ minia, kurios suskaičiuoti nebuvo įmanoma.

²¹ Jie leidosi į žygį iš Ninevės ir žygiavo tris dienas Bektileto lygumos link. Nuo Bektileto jie nužygiavo statytis stovyklos prie kalnų, dunksančių į šiaurę nuo Aukštutinės Kilikijos. ²² Iš ten Holofernas, paėmęs visą savo kariuomenę ­ pėstininkus, raitininkus ir kovos vežimus, ­ nužygiavo į aukštumas. ²³ Jis nuniokojo Putą ir Ludą, apiplėšė visus Rasiso vaikus ir izmaelitus, gyvenančius ant dykumos ribos į pietus nuo Cheleono. ²⁴ Tada, persikėlęs per Eufratą, perėjo Mesopotamiją, naikindamas visus įtvirtintus miestus palei Abronos upę, ir pasiekė jūrą. ²⁵ Paskui, užpuolęs Kilikijos žemes, išžudė visus, kurie jam priešinosi. Tada nuėjo prie pietinių Jafeto ribų priešais Arabiją. ²⁶ Apsupęs visus madianiečius, padegė palapines ir išgrobė avides. ²⁷ Nusileidęs į Damasko lygumą pjūties metu, padegė visus laukus, sunaikino kaimenes ir bandas, ištuštino miestus, nuniokojo žemes ir kalaviju išžudė visus jaunus vyrus.

²⁸ Baimė ir siaubas apėmė visas pajūrio tautas: Sidono ir Tyro gyventojus, Sūro ir Okinos gyventojus bei visus Jabnės gyventojus. Ir Azoto bei Aškelono gyventojai buvo siaubo apimti.