¹ Tada Judita tarė jiems: „Išklausykite mane, mano broliai. Paėmę šią galvą, pakabinkite ant savo miesto sienos turėklų. ² Kai tik išauš, saulei tekant iš už žemės, visi vyrai imkite ginklus, ir teišskuba visi stipruoliai, vedami vado, iš miesto tarsi leistis šlaitu žemyn į slėnį asirų užkardos pulti. Bet žemyn šlaitu nesileiskite. ³ Užkardos vyrai griebsis ginklų ir skubės grįžti į stovyklą pažadinti asirų kariuomenės pareigūnų. Nuskubėję į Holoferno palapinę, jo ten neras. Juos apims siaubas, ir jie bėgs nuo jūsų. ⁴ Tada jūs ir visi Izraelio žemės gyventojai vykitės ir, jiems traukiantis, išžudykite juos. ⁵ Bet, prieš šitai vykdydami, pašaukite man Achiorą Amonitą, kad pamatytų ir atpažintų žmogų, paniekinusį Izraelio namus ir pasiuntusį jį pas mus kaip į mirtį.“

⁶ Tad Achioras buvo pašauktas ateiti iš Uzijo namų. Atėjęs ir žmonių būryje pamatęs vyro rankoje Holoferno galvą, jis sukniubo ant žemės ir neteko sąmonės. ⁷ Žmonės pakėlė jį. Tada jis puolė prie Juditos kojų ir pagerbė ją, tardamas:

„Esi palaiminta visose Judo palapinėse!

Visų tautų žmonės,

išgirdę tavo vardą, bus siaubo apimti!

⁸ O dabar papasakok man, ką padarei per tas dienas.“ Žmonių apsupta Judita papasakojo jam visa, ką buvo padariusi nuo tos dienos, kai paliko Betuliją, iki tos akimirkos, kai pradėjo kalbėti žmonėms. ⁹ Juditai baigus kalbėti, žmonės šaukė iš visų jėgų, ir miestas aidėjo džiaugsmo klegesiu. ¹⁰ Pamatęs visa, ką Izraelio Dievas buvo padaręs, Achioras tvirtai įtikėjo Dievą. Jis buvo apipjaustytas, įėjo į Izraelio namus ir pasiliko juose iki šios dienos.

¹¹ Vos išaušus, Holoferno galva buvo pakabinta ant miesto sienos. Tada visi, pasiėmę ginklus, išėjo būriais į kalnų perėjas. ¹² Pamatę juos, asirai nusiuntė žodį savo pareigūnams, kurie savo ruožtu pranešė vadams bei tūkstantininkams ir visiems kitiems pareigūnams. ¹³ Suėję prie Holoferno palapinės, jo asmeninius reikalus tvarkiusiam tarnui jie tarė: „Pažadink mūsų viešpatį, nes tie vergai įsidrąsino eiti į mūšį su mumis savo tikrai pražūčiai!“

¹⁴ Bagojas, įėjęs į vidų, pasibeldė prie palapinės užuolaidos, manydamas, kad Holofernas miega su Judita. ¹⁵ Niekam neatsiliepus, jis patraukė užuolaidą ir, įėjęs į miegamąjį, rado jį tysantį ant aslos negyvą ir be galvos. ¹⁶ Suklikęs baisiu balsu, jis verkė, dejavo, šaukė ir persiplėšė drabužius. ¹⁷ Po to įėjo į Juditos palapinę, kur ji buvo apsistojusi, ir, neradęs jos, išskubėjo pas vyrus, šaukdamas: ¹⁸ „Vergai mus apgavo! Viena hebrajų moteris užtraukė nelaimę karaliaus Nebukadnecaro namams. Žiūrėkite! Holofernas guli ant žemės be galvos!“

¹⁹ Tai išgirdę, asirų kariuomenės vadai iš siaubo persiplėšė drabužius, ir jų riksmai bei šauksmai aidėjo visoje stovykloje.