¹⁶ Taip kalba VIEŠPATS,

kuris per jūrą nutiesia kelią,

per galingus vandenis padaro taką,

¹⁷ kuris išveda į žygį vežimus ir žirgus,

galingą kariuomenę.

Jie krinta parblokšti ir nebepakyla,

užgesę ir užblėsę kaip dagtis:

¹⁸ „Daugiau nebesiremkite tuo, kas buvo,

nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo.

¹⁹ Štai aš kuriu naują dalyką!

Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?

Net per dykumą tiesiu kelią,

net tyruose atveriu upes.

²⁰ Man teiks garbę laukiniai žvėrys,

šakalai ir stručiai,

nes aš duodu vandens dykumoje

ir upes atveriu tyruose,

kad būtų ko atsigerti mano išrinktajai tautai.

²¹ Jie ­ tauta, kurią sau sukūriau,

kad skelbtų mano šlovę.