¹ Iš Jesės kelmo išaugs atžala,

iš jo šaknies pražys pumpuras.

² Ant jo ilsėsis VIEŠPATIES dvasia:

išminties ir įžvalgos dvasia,

patarimo ir narsumo dvasia,

pažinimo ir VIEŠPATIES baimės dvasia;

³ jo džiugesys bus VIEŠPATIES baimė.

Jis teis ne pagal išorę,

spręs ne pagal nuogirdas.

⁴ Pagal teisumą jis teis vargšus,

nešališkai spręs krašto vargdienių bylas.

Savo burnos rykšte nuplaks žemę,

savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui.

⁵ Teisumas bus jo juosmens diržas,

ištikimybė ­ strėnų juosta.

⁶ Tada vilkas viešės pas avinėlį,

leopardas guls greta ožiuko.

Veršis ir liūtukas maitinsis kartu:

juos prižiūrės mažas vaikas.

⁷ Karvė ir lokė ganysis šalia,

kartu gulės jų jaunikliai.

Liūtas ės šiaudus kaip jautis.

⁸ Kūdikis žais prie angies landynės,

mažylis kiš ranką į gyvatės urvą.

⁹ Visame mano šventajame kalne

nebus vietos jokiai skriaudai

nė jokiai niekšybei,

nes žemė bus kupina VIEŠPATIES pažinimo,

kaip jūra kupina vandenų.

Efraimo ir Judo susijungimas

¹⁰ Tą dieną Jesės šaknies, padarytos ženklu tautoms, ieškos pagonys, nes jos buveinė bus šlovinga. ¹¹ Tą dieną Viešpats vėl išties ranką atsiimti savo tautos likučio, išlikusio Asirijoje ir Egipte, Patrose, Kuše, Etiopijoje, Elame, Šinare, Hamate ir jūros salose.

¹² Jis duos ženklą tautoms,

surinks Izraelio tremtinius.

Sutelks Judo išblaškytuosius

iš keturių pasaulio šalių.

¹³ Išgaruos Efraimo pavydas,

Judo priešai bus sunaikinti.

Efraimas nebepavydės Judui,

o Judas nebebus priešas Efraimui.

¹⁴ Jie petys į petį puls filistinus vakaruose,

kartu apiplėš kedemiečius.

Edomas ir Moabas bus jų valdos,

o Amonas ­ jų valdiniai.

¹⁵ VIEŠPATS nusausins Egipto jūros liežuvį^[i1],

grūmos kumščiu Eufratui,

ir savo deginančiu vėju

padalys jį į septynias vagas.

Jį bus galima pereiti su sandalais.

¹⁶ O mano tautos likučiui,

išlikusiam Asirijoje,

bus vieškelis, kaip buvo Izraeliui,

kai jis atėjo iš Egipto žemės.