¹ Tuomet teisusis pakėlęs galvą stosis

priešais savo engėjus

ir tuos, kurie niekais laikė jo darbus.

² Tai matydami, jie drebės baisiai išsigandę,

ir bus apstulbinti dėl netikėto teisiojo išgelbėjimo.

³ Pilni sąžinės graužimo, jie tarpusavyje kalbėsis,

ir, dejuodami dvasios skausme, sakys:

⁴ „Tai žmogus, kurį mes kadaise išjuokėme

ir laikėme patyčių priežodžiu.

Kokie neišmanėliai buvome!

Jo gyvenimą laikėme pamišimu,

o jo mirtį ­ negarbe.

⁵ Kaip jis galėjo būti įskaičiuotas į Dievo vaikus?

Kodėl jo dalis tarp šventųjų?

⁶ Vadinasi, mes išklydome iš tiesos kelio,

mums nešvietė teisumo šviesa,

ir neužtekėjo niekada saulė!

⁷ Sotinomės pikto ir žūties keliuose,

keliavome per neįžengiamus tyrus,

o Viešpaties kelio nepaisėme.

⁸ Kokia nauda mums iš įžūlumo?

Ką atnešė mums turtai ir didžiavimasis?

⁹ Visa tai pradingo kaip šešėlis,

kaip pasklidęs gandas,

¹⁰ kaip plaukiantis per kylančias bangas laivas,

kurio nė pėdsako praplaukus nelieka,

nė kilio tako bangose nebegalima rasti,

¹¹ arba kaip paukščiui praskridus

nerandama jokio jo skrydžio ženklo,

skystas oras, užgautas sparnų kirčių

ir praplėštas skrydžio veržlios jėgos,

sparnais plasnojant perskrendamas,

o po skrydžio nelieka ten jokio ženklo,

¹² arba kaip, paleidus strėlę į taikinį,

jos perskrostas oras

tučtuojau vėl taip susilieja,

kad niekas neberanda strėlės tako.

¹³ Taip ir mes, vos gimę, išėjome niekais,

negalėjome parodyti jokio dorybės ženklo

ir buvome per savo nedorumą visiškai sunaikinti!“

¹⁴ Nedorėlių viltis ­ lyg vėjo nešamas usnies pūkelis,

lyg lengva šalna, audros nupūsta;

ji išblaškoma kaip dūmai vėjyje

ir išblėsta kaip vienos dienos svečio atminimas.

¹⁵ O teisieji gyvena per amžius;

jiems atlygina Viešpats,

jais rūpinasi Aukščiausiasis.

¹⁶ Todėl jie gaus karališką vainiką

ir grožiu spindinčią karūną iš Viešpaties rankų,

nes jis globos juos savo dešine,

gins savo petimi.

¹⁷ Viešpats ginkluosis pavydulinga meile

ir kūriniją pavers ginklu savo priešams nubausti;

¹⁸ jis užsivilks teisumą kaip šarvus

ir užsidės tikrą teisingumą kaip šalmą;

¹⁹ jis pasiims šventumą kaip nenugalimą skydą,

²⁰ perkals didelį pyktį į kalaviją,

ir Visata drauge su juo kovos prieš neišmanėlius.

²¹ Taiklios žaibų strėlės išlėks,

puls taikinį iš debesų

kaip iš gerai įtempto lanko,

²² ir pilna pykčio kruša lėks kaip iš mėtyklės.

Juos daužys įšėlę jūros vandenys,

ir patvinusios upės užlies nesigailėdamos.

²³ Pakils prieš juos galingas vėjas,

ir audra vėtys juos kaip pelus.

Taip neteisingumas nuniokos visą žemę,

ir nedorumas sugriaus galiūnų sostus.