BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 22 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Išminties knygaSkyrius: 19

 Išminties knyga
  
 Raudonoji jūra
  
Išm 19

1 Bet negailestingas pyktis lydėjo nedorėlius iki galo,

nes Dievas iš anksto žinojo, ką jie toliau darys:

2 patys leidę tavo tautai išeiti

ir skubiai išvarę,

jie pakeis savo mintį ir vysis.

3 Juk dar tebegedėdami

ir teberaudodami prie mirusiųjų kapų,

jie sumąstė kitą kvailą mintį

ir vijosi kaip bėglius tuos,

kuriuos buvo maldavę ir privertę išeiti.

4 Tikrai pelnytas likimas vedė juos prie tokio galo

ir padarė, jog jie užmiršo, kas buvo įvykę,

idant nauja bausme papildytų, ko dar trūko jų kančioms,

5 ir tavo tauta atliktų nuostabią kelionę,

o anie rastų nepaprastą mirtį.

6 Juk visa kūrinijos prigimtis buvo iš naujo sukurta

vykdyti tavo įsakams,

kad tavo vaikai būtų apsaugoti nuo pavojų.

7 Buvo matyti debesis, dengiantis stovyklą,

ir sausa žemė, kylanti ten, kur pirma tyvuliavo vanduo,

kelias be kliūčių vietoj Raudonosios jūros

ir žolėta lyguma vietoj nuožmios bangų mūšos,

8 ir per ją perėjo visa tauta, tavo rankos globojama,

stebėdamasi nuostabiais stebuklais.

9 Jie laigė kaip arkliai ganykloje

ir šokinėjo kaip ėriukai,

šlovindami tave, Viešpatie, savo Išgelbėtoją.

10 Jie dar atminė

savo išgyvenimus svetimoje šalyje,

kai žemė vietoj galvijų knibždėjo uodais

ir upėje vietoj žuvų kirbėjo daugybė varlių.

11 Vėliau jie matė ir naują paukščių rūšį,

kai, geismo verčiami, reikalavo skanėstų,

12 nes jiems patenkinti putpelės atskrido iš jūros.

Užtarnauta bausmė

13 Bet bausmės neužklupo nusidėjėlių

be įspėjimo ženklų, duotų baisia perkūnija.

Jie teisingai kentėjo už savo nedorus darbus,

nes iš tikrųjų svetimšaliams

buvo parodę didelę neapykantą.

14 Juk anie[i1] buvo atsisakę priimti

pas juos atvykusius svetimšalius,

o šie[i2] ­ vergais pavertę svečius,

kurie buvo jų geradariai.

15 Ir to negana! Žinoma, ir anuos ištiks galutinė bausmė,

nes jie svetimšalius buvo nedraugiškai priėmę,

16 bet šie svečius, iškilmingai priimtus

ir jau turinčius lygias teises,

vėliau nuožmiu lažu engė.

17 Todėl ir buvo apakinti,

kaip anie prie teisiojo vyro durų,

kai, didžiulės tamsos apsupti,

grabinėjosi, norėdami rasti duris.

Nauja gamtos darna

18 Pradmenys keitėsi vietomis,

kaip skambinant arfa gaidos keičia ritmą,

išlaikydamos savo garsą.

Tai galima suvokti tik žvelgiant į tai, kas įvyko.

19 Juk žemės būtybės buvo paverstos vandens būtybėmis[i1],

o plaukiojančios[i2] išlipo į krantą.

20 Ugnis išlaikė savo jėgą net vandenyje,

o vanduo pamiršo savo gesinančią prigimtį.

21 Tuo tarpu liepsnos nepajėgė nei sudeginti

jose vaikščiojančių trapių gyvūnų,

nei ištirpdyti panašaus į ledą

ir lengvai ištirpdomo maisto iš dangaus.

22 Visais būdais, Viešpatie,

tu išaukštinai bei pagerbei savo tautą,

visada ir visur jai padėdamas!

  
Išnašos:
1Išm 19,14: T.y. Sodomos gyventojai. Žr. Pr 19,1-29.
2Išm 19,14: T.y. egiptiečiai.
  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Išminties knygaSkyrius: 19