¹ Mozė surinko visą izraelitų bendriją ir sakė jiems: „Štai ką VIEŠPATS įsakė jums daryti: ² ‘Šešias dienas bus dirbama, o septintoji diena bus jums visiško poilsio šabas, šventas VIEŠPAČIUI. Kas jo metu dirbtų bet kokį darbą, turi būti nubaustas mirtimi. ³ Šabo dieną niekur savo gyvenvietėse nekursite ugnies.’“

Aukos šventajai Padangtei

⁴ Mozė sakė visai izraelitų bendrijai: „Štai ką VIEŠPATS įsakė: ⁵ ‘Padarykite tarp savųjų rinkliavą VIEŠPAČIUI. Kiekvienas, dosnios širdies skatinamas, teatneša VIEŠPAČIUI auką: aukso, sidabro ir vario, ⁶ mėlynos, violetinės bei tamsiai raudonos spalvos siūlų ir plonos drobės, ožkos vilnos, ⁷ išdirbtų avikailių ir akacijos medienos, ⁸ aliejaus šviesai, kvepalų patepimo aliejui ir kvapiajam smilkalui, ⁹ lazurito akmenų bei brangakmenių efodui ir krūtinės dėklui.

¹⁰ Kas tik iš jūsų yra nagingas, teateina ir tepadaro visa, ką VIEŠPATS įsakė: Padangtę, ¹¹ jos Palapinę su apdangalu, sagtimis, lentomis, skersiniais, stulpais ir pastovais, ¹² skrynią su kartelėmis, malonės sostą ir uždangą pertvarai, ¹³ stalą su kartelėmis bei visais reikmenimis ir padėtine duona, ¹⁴ žvakidę apšvietimui su jos reikmenimis bei žibintais ir aliejų šviesai, ¹⁵ aukurą smilkalams su kartelėmis, patepimo aliejų bei kvapųjį smilkalą ir užuolaidą prie įėjimo ­ įėjimo į Palapinę, ¹⁶ deginamųjų aukų aukurą su variniais pinučiais, kartelėmis bei visais reikmenimis, praustuvą su pastovu, ¹⁷ kiemo uždangas, stulpus bei pastovus ir užuolaidą kiemo vartams, ¹⁸ Padangtės kuolelius ir kiemo kuolelius su virvėmis, ¹⁹ drabužius, dėvimus tarnaujant šventykloje, šventuosius drabužius Aaronui ir drabužius jo sūnums kunigiškajai tarnybai.“

²⁰ Tada izraelitų bendrija pasitraukė nuo Mozės, ²¹ o atėjo visi tie, kurių širdis buvo dosni ir kuriuos skatino jų dvasia, atnešdami VIEŠPAČIUI auką Susitikimo Palapinės statybai, visai jos tarnybai ir šventiesiems drabužiams. ²² Vyrai ir moterys ­ visi, kurie buvo dosnios širdies ­ atnešė ir sagų, ir auskarų, ir žiedų, ir karolių, visokių auksinių daiktų. Kiekvienas, kas tik galėjo, atnešė VIEŠPAČIUI aukso atnašą. ²³ O visi tie, kurie turėjo ar mėlynų, ar violetinių, ar tamsiai raudonų siūlų, ar plonos drobės, ar ožkos vilnos, ar išdirbtų avikailių, ar švelnios odos, atnešė jų. ²⁴ Kiekvienas, kas tik galėjo duoti sidabro ar vario atnašą, davė ją kaip VIEŠPATIES atnašą; kiekvienas, kas tik turėjo akacijos medžio, tinkamo statybai, atnešė jo. ²⁵ Visos nagingos moterys verpė rankomis ir atnešė, ką buvo suverpusios ­ mėlynų, violetinių bei tamsiai raudonų siūlų ir plonų lininių siūlų; ²⁶ o moterys, nagingai verpiančios ožkos vilną, širdies skatinamos, verpė ožkos vilną. ²⁷ Giminių galvos atnešė lazurito akmenų ir brangakmenių efodui ir krūtinės dėklui, ²⁸ kvepalų ir aliejaus apšvietimui, patepimo aliejui bei kvapiajam smilkalui. ²⁹ Taigi vyrai ir moterys, kuriuos širdis paskatino ką nors atnešti VIEŠPATIES per Mozę įsakytiems darbams atlikti, atnešė tai VIEŠPAČIUI kaip savanorišką auką.

Šventyklos meistrai

³⁰ Tada Mozė tarė izraelitams: „Štai VIEŠPATS vardu pašaukė Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės, ³¹ pripildė jį dieviškos dvasios ­ išminties, proto, pažinimo ir sugebėjimo ³² gaminti dirbinius iš aukso, sidabro bei vario, ³³ gludinti ir įtverti brangakmenius, drožinėti iš medžio, išmanyti bet kokį dailės amatą. ³⁴ Jis suteikė jiedviem ­ jam ir Oholiabui, Ahisamacho sūnui iš Dano giminės ­ gebėjimą ir kitus pamokyti. ³⁵ Juodu jis pripildė išminties atlikti darbą ir meistro, ir apmatų sumanytojo, ir siuvinėtojo mėlynais, violetiniais, tamsiai raudonais siūlais ir plonais lininiais siūlais, ir audėjo ­ bet kokio amatininko ir meistro.