¹ Tada Mozė ir izraelitai giedojo VIEŠPAČIUI šią giesmę: „Aš giedosiu VIEŠPAČIUI,

nes jis šlovingai nugalėjo,

nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją.

² VIEŠPATS mano jėga ir giesmė ­

jis mane išgelbėjo!

Aš jį garbinsiu,

jis ­ mano Dievas!

Aš jį aukštinsiu,

jis ­ mano tėvo Dievas!

³ VIEŠPATS yra Galiūnas,

VIEŠPATS jo vardas!

⁴ Faraono kovos vežimus ir kariuomenę

nubloškė į jūrą,

Nendrių jūroje paskandino

jo geriausius vadus! ⁵ Bedugnės vandenys juos užliejo,

jie nugrimzdo į gelmes kaip akmuo. ⁶ Tavo dešinė, VIEŠPATIE, nuostabi savo jėga,

tavo dešinė ranka, VIEŠPATIE,

triuškina priešus!

⁷ Savo didybės šlove

nugalėjai priešininkus,

išliejai savo įniršį,

kuris surijo juos kaip ugnis suryja šiaudus.

⁸ Tavo nirtulio dvelktelėjimu susitelkė vandenys,

ir bangos iškilo tarsi pylimas,

bedugnės vandenys sustingo viduryje jūros. ⁹ Priešas sakė: ‘Vysiuosi ir pasivysiu,

pasidalysiu grobį,

pasisotinsiu.

Išsitrauksiu kalaviją,

mano ranka juos sunaikins.’ ¹⁰ Bet tu papūtei savo vėju,

ir jūra juos užliejo;

jie nugrimzdo tarsi švinas į gilų vandenį.

¹¹ Kas tarp dievų tau lygus, VIEŠPATIE?

Kas, kaip tu, nuostabus šventumu?

Baisus darbų šlove, darantis stebuklus; ¹² kai ištiesei savo dešinę,

žemė juos prarijo.

¹³ Savo ištikima meile vedei tautą,

kurią išpirkai,

savo galia juos lydėjai

į savo šventąją buveinę. ¹⁴ Tai girdėdamos drebėjo tautos,

skausmas apėmė Filistijos gyventojus. ¹⁵ Edomo vadus pagavo išgąstis;

drebulys apėmė Moabo galiūnus;

nutirpo iš baimės visi Kanaano gyventojai. ¹⁶ Juos apėmė baimė ir siaubas;

tavo rankos galybe jie nutilo kaip akmuo,

kolei praėjo tavo tauta, VIEŠPATIE,

kolei praėjo tauta, kurią išpirkai.

¹⁷ Tu juos įvedei ir pasodinai savo paveldo kalne,

toje vietoje, VIEŠPATIE, kurią padarei savo buveine,

toje šventykloje, VIEŠPATIE, kurią pastatė tavo rankos. ¹⁸ VIEŠPATS karaliaus per amžių amžius.“

¹⁹ Kai faraono žirgai, kovos vežimai ir vežėjai įžygiavo į jūrą, VIEŠPATS užvertė juos vandenimis, o izraelitai perėjo per jūros vidurį sausa žeme.

²⁰ Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė į ranką būgnelį su žvangučiais. Visos moterys išėjo paskui ją, rankomis mušdamos būgnelius su žvangučiais ir šokdamos ratelius.

²¹ Mirjama užgiedojo:

„Giedokite VIEŠPAČIUI,

nes jis šlovingai nugalėjo,

nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją.“

Kelionė per dykumą

²² Tada Mozė vedė Izraelį tolyn nuo Nendrių jūros. Jie ėjo gilyn į Šūro dykumą. Tris dienas keliavo dykuma, nerasdami vandens. ²³ Atėję į Marą, Maros vandens gerti negalėjo, nes jis buvo kartus. Todėl ir vietovė buvo vadinama Mara. ²⁴ Žmonės murmėjo prieš Mozę, klausdami: „Ką gi mes gersime?“ ²⁵ Jis šaukėsi VIEŠPATIES. VIEŠPATS parodė jam medžio gabalą. Kai įmetė jį į vandenį, vanduo pasidarė saldus.

Tenai VIEŠPATS juos išbandė, duodamas jiems nuostatą ir nuosprendį. ²⁶ „Jeigu iš tikrųjų klausysite VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, ­ sakė jis, ­ ir darysite, kas dora jo akyse, paisydami jo įsakymų ir laikydamiesi visų jo nuostatų, nevarginsiu jūsų jokia liga, kuriomis varginau egiptiečius, nes esu jus gydantis VIEŠPATS.“

²⁷ Paskui jie atėjo į Elimus, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių. Jie apsistojo ten prie vandens.