¹ Svarbiausia mūsų svarstymuose tai, kad mes turime tokį vyriausiąjį kunigą, kuris danguje atsisėdo Didybės sosto dešinėje ² kaip einantis kunigystės tarnybą šventojoje vietoje ir tikrojoje padangtėje, kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats. ³ Kiekvienas vyriausiasis kunigas skiriamas atnašauti dovanas ir aukas, tad ir šitas privalo turėti, ką atnašauti. ⁴ Jeigu jis būtų žemėje, nebūtų kunigas, nes čia jau yra, kas pagal įstatymą atnašauja dovanas. ⁵ Tie žmonės tarnauja dangiškųjų dalykų paveikslui ir šešėliui, panašiai kaip buvo pamokytas Mozė, kai rengėsi statyti padangtę: Žiūrėk, ­ sakyta jam, ­ kad viską padarytum pagal tą pavyzdį, kuris tau buvo parodytas ant kalno.

⁶ Dabar jis užima juo prakilnesnę tarnystę, juo aukštesnės, svaresniais pažadais besiremiančios Sandoros tarpininkas yra.

⁷ Jeigu pirmoji Sandora būtų buvusi be trūkumų, nebūtų reikėję ieškoti vietos antrajai. ⁸ Jis sakė, peikdamas juos:

Štai ateis dienos, ­ sako Viešpats, ­

ir aš su Izraelio namais ir su Judo namais

sudarysiu naują Sandorą.

⁹ Ne tokią Sandorą,

kokią buvau sudaręs su jų tėvais

tą dieną, kai paėmiau juos už rankos,

norėdamas išvesti iš Egipto žemės.

Jie neišsaugojo mano Sandoros,

ir aš juos apleidau, ­ sako Viešpats. ­

¹⁰ Ir štai kokia bus Sandora,

kurią sudarysiu su Izraelio namais,

praslinkus anoms dienoms, ­ sako Viešpats:

­ Aš duosiu savo įstatymus jų protams

ir juos įrašysiu jų širdyse,

aš būsiu jiems Dievas,

o jie bus man tauta.

¹¹ Ir nė vienas nebemokys savo tautiečio,

nei savo brolio, sakydamas:

„Pažink Viešpatį!“

Jie visi mane pažins

nuo mažiausio iki didžiausio.

¹² Aš atleisiu jiems nedorybes

ir nebeprisiminsiu jų nuodėmių.

¹³ Sakydamas naują Sandorą, jis nurodė, kad pirmoji yra pasenusi. O kas pasensta ir nukaršta, to greit nebeliks.