¹ Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekuomet negali tomis pačiomis atnašomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, tobulų padaryti tų, kurie artinasi prie Dievo. ² Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nusikaltimo? ³ Priešingai, jos metai iš metų primena nuodėmes. ⁴ Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes. ⁵ Todėl, ateidamas į pasaulį, jis byloja:

Aukų ir atnašų tu nebenori,

bet paruošei man kūną.

⁶ Tau nepatiko deginamosios aukos ir aukojimai už nuodėmes.

⁷ Tuomet aš tariau:

štai ateinu, kaip knygos ritinyje apie mane parašyta,

vykdyti tavo, o Dieve, valios!

⁸ Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmes tu nebenori, nemėgsti9 paskui jis paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios.

Jis panaikina viena, idant nustatytų kita. ¹⁰ Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.

¹¹ Kiekvienas kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių. ¹² O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, ¹³ laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų. ¹⁴ Vienintele atnaša jis šventinamuosius padarė tobulus amžiams. ¹⁵ Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:

¹⁶ Štai Sandora, kurią aš su jais sudarysiu,

praslinkus anoms dienoms, ­ sako Viešpats:

­ Aš duosiu savo įstatymus jų širdims

ir juos įrašysiu jų mintyse,

¹⁷ ir daugiau nebeprisiminsiu jų nuodėmių

nei jų nedorybių.

¹⁸ O kur jos atleistos, ten nebereikia aukos už nuodėmes.

Ištikimybė tikėjimui

¹⁹ Taigi, broliai, dėl Jėzaus kraujo įgavę pasitikėjimo įžengti į šventovę ²⁰ nauju ir gyvu keliu, jo atvertu mums pro uždangą, tai yra per jo kūną; ²¹ turėdami didį kunigą Dievo Namams, ²² ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu! ²³ Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus; ²⁴ sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. ²⁵ Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną.

²⁶ O jeigu, gavę aiškų tiesos pažinimą, mes sąmoningai darome nuodėmes, tuomet jokios aukos už nuodėmes nebelieka, ²⁷ ir tėra kažkoks baisus laukimas teismo ir naikinančios ugnies, kuri prarys priešininkus. ²⁸ Kas pamina Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trim liudytojams paliudijus. ²⁹ Tik pagalvokite, kokios dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypia Dievo Sūnų, išniekina Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidžia malonės Dvasią! ³⁰ Juk žinome, kas yra pasakęs:

Mano kerštas, ir aš atsilyginsiu.

Ir vėl:

Viešpats teis savo tautą.

³¹ Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!

³² Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžią kentėjimų kovą, ³³ tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami. ³⁴ Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. ³⁵ Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! ³⁶ Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.

³⁷ Juk dar trumpa, trumpa valandėlė,

ir ateis laukiamasis, ir neužtruks.

³⁸ Mano teisusis gyvens tikėjimu,

ir, jeigu jis bailiai pasitrauktų,

mano siela juo nebesigėrės.

³⁹ Tačiau mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas.