³ Tada karalius tarė jai: „Ko tu nori, karaliene Estera? Ko prašai? Net jeigu tai ir būtų pusė mano karalystės, bus tau suteikta!“ ­ ⁴ „Šiandien man ypatinga diena, ­ atsakė Estera. ­ Jeigu patinka karaliui, teateina karalius ir Hamanas pietų, kuriuos aš šiandien surengsiu.“ ­ ⁵ „Tučtuojau pakvieskite Hamaną, ­ tarė karalius, ­ kad įvykdytume, ko nori Estera.“ Taip abudu nuėjo pietų, apie kuriuos buvo kalbėjusi Estera. ⁶ Geriant vyną pietų metu, karalius paklausė Esterą: „Ko prašai, karaliene Estera? Tai bus tau suteikta.“ ­ ⁷ „Štai mano prašymas ir noras, ­ atsakė Estera. ­ ⁸ Jeigu radau malonę karaliaus akyse, teateina karalius ir Hamanas rytoj pietų, kuriuos aš jiems surengsiu, ir rytoj padarysiu, ką karalius sako.“

⁹ Hamanas parėjo iš karaliaus džiugus ir labai gerai nusiteikęs. Bet pamatęs judėją Mardochają rūmų kieme, Hamanas tiesiog įsiuto. ¹⁰ Grįžęs namo, susikvietė draugus ir savo žmoną Zosarą^[i1]. ¹¹ Jis pasipasakojo apie savo turtus ir garbę, kurią karalius jam suteikė, ir kaip karalius paaukštino jį pirmuoju karalystėje. ¹² „Be to, ­ pridūrė Hamanas, ­ karalienė nepakvietė pietų su karaliumi nė vieno kito, tik mane. Ir rytoj esu pakviestas. ¹³ Bet visa tai man nublanksta, kai pamatau rūmų kieme Mardochają Judėją.“ ¹⁴ Žmona Zosara ir jo draugai tarė jam: „Tebūna pastatytos kartuvės penkiasdešimt uolekčių aukščio, ir rytoj rytą pasakyk karaliui, kad Mardochajas turi būti jose pakartas. Paskui eik linksmas į puotą su karaliumi.“ Toks patarimas Hamanui patiko, ir kartuvės buvo pastatytos.