1 „Tai Dievo darbas, sakė Mardochajas, 2 nes prisimenu sapną, kurį sapnavau kaip tik apie šiuos dalykus. Niekas iš jų neliko neišsipildę: 3 šaltinėlis, kuris tapo upe, ir šviesa bei saulė, ir potvynis. Ta upė Estera, kurią vedė karalius ir padarė karaliene. 4 Tiedu slibinai tai aš ir Hamanas. 5 Tos tautos tai žmonės, susibūrę sunaikinti judėjų vardą. 6 O mano tauta tai Izraelis, kuris šaukėsi Dievo ir buvo išgelbėtas. Viešpats išgelbėjo savo tautą. Viešpats apsaugojo mus nuo visų nelaimių. Dievas padarė didelių ženklų ir nuostabių darbų, kokių nėra buvę tarp pagonių. 7 Tuo tikslu jis parengė du burtų metimus: vieną Dievo tautai, kitą visoms kitoms tautoms. 8 Tiedu burtų metimai išsipildė paskirtą laiką ir teismo dieną Dievo akivaizdoje ir tarp visų tautų. 9 Dievas atminė savo tautą ir apgynė savo paveldą. 10 Todėl nuo šiol tos dienos bus švenčiamos adaro mėnesio keturioliktą ir penkioliktą dieną, renkantis džiaugsmo ir geros nuotaikos sueigai Dievo akivaizdoje per kartų kartas jo tautoje Izraelyje.“ Pabaiga 11 Ketvirtais Ptolemėjo ir Kleopatros valdymo metais Dositas, kuris sakėsi esąs kunigas ir levitas, su savo sūnumi Ptolemėju parnešė aukščiau minėtą laišką apie Purimus, sakydami, kad jis tikras ir kad Ptolemėjo sūnus Lisimachas iš Jeruzalės bendruomenės buvo jį išvertęs. |