¹ Štai to laiško nuorašas: „Karalius Artakserksas Didysis sveikina šimto dvidešimt septynių sričių valdytojus nuo Indijos iki Etiopijos ir tuos, kurie rūpinasi mūsų reikalais!

² Daugelis žmonių, juo daugiau jie pagerbiami nepaprastai dosniu savo geradarių gerumu, juo labiau tampa įžūlūs. ³ Jie ne tik pakenkia mūsų valdiniams, ieškodami sau naudos, bet, nepajėgdami pakelti gerovės, puola rengti pinkles savo geradariams. ⁴ Jie ne tik sunaikina žmonių dėkingumą, bet, būdami išpuikę dėl tuščio gyriaus tų, kurie nepažįsta gerumo, net tariasi išvengsią teisingumo Dievo, kuris visa mato ir nekenčia to, kas pikta. ⁵ Dažnai ir daugelis tų, kurie užima atsakingas pareigas, tampa iš dalies atsakingi už nekaltai pralietą kraują ir būna įtraukiami į nepataisomas nelaimes, skatinami tų draugų, kuriems buvo patikėtas viešųjų reikalų tvarkymas, ⁶ kai tokie asmenys savo nedoros prigimties apgaulingu sukčiavimu piktnaudžiauja savo valdovų nuoširdžiu palankumu.

⁷ Tai, kas nedorai padaryta nevertų pareigūnų žalingu elgesiu, galima matyti ne tiek iš senųjų žymų, kurias esame gavę, kiek tyrinėjant tai, kas po ranka. ⁸ Ateityje rūpinsimės, kad mūsų karalystė būtų rami ir taikinga visiems žmonėms, ⁹ nekreipdami dėmesio į šmeižikus ir su didesne atida spręsdami mums pateiktus reikalus.

¹⁰ Antai Hamedatos sūnus Hamanas, makedonietis, neturintis nė lašo persų kraujo ir visiškai stokojantis mūsų gerumo, buvo laikomas mūsų svečiu. ¹¹ Jis patyrė tiek daug mūsų palankumo, kurį mes jaučiame visoms tautoms, kad buvo vadinamas „mūsų tėvu“, prieš kurį kiekvienas privalėjo pulti kniūbsčias kaip prieš antrą asmenį po karaliaus. ¹² Bet, nepajėgdamas pažaboti savo įžūlumo, jis rengė sąmokslą, norėdamas atimti iš mūsų karalystę ir gyvastį. ¹³ Be to, sukta klasta ir apgaulėmis jis mėgino sunaikinti Mardochają, mūsų išgelbėtoją bei nuolatinį geradarį, ir Esterą, mūsų didybės dalininkę be priekaišto, drauge su visa jų tauta. ¹⁴ Mat tokiomis priemonėmis jis tikėjosi padarysiąs mus bejėgius ir perduosiąs persų karalystę makedoniečiams.

¹⁵ Bet mes išsiaiškinome, kad judėjai, šio triskart prakeikto žmogaus pasmerkti žūčiai, nėra nedorėliai, o valdomi labai teisingų įstatymų ¹⁶ ir yra vaikai Aukščiausiojo, gyvojo ir šlovingojo Dievo, kuris vedė karalystę mums ir mūsų pirmtakams labai sėkmingu keliu.

¹⁷ Tad žiūrėkite, kad nevykdytumėte laiškų, siųstų Hamedatos sūnaus Hamano, ¹⁸ nes tas, kuris juos parašė, buvo pakartas prie Sūzų vartų drauge su visa savo šeima. Taip ūmai Dievas, Visatos Valdovas, ištiko jį teisinga bausme.

¹⁹ Todėl iškabinkite šio laiško nuorašus visose viešose vietose ir leiskite judėjams gyventi pagal savo įstatymus. ²⁰ Taip padėkite jiems, kad tą dieną, dvylikto mėnesio ­ adaro tryliktą dieną, paskirtą jų žūčiai, jie apsigintų nuo užpuolėjų priespaudos metu. ²¹ Mat Dievas, kuris v`isa gali, savo išrinktajai tautai tą dieną iš žūties dienos pavertė džiaugsmo diena.

²² Todėl jūs savo ruožtu turite švęsti šią ypatingą dieną tarp savo nustatytų švenčių su tokiu džiugesiu, ²³ kad ji ir dabar, ir ateityje ir jums, ir geros valios persams reikštų pergalės šventę, o jūsų priešams primintų sunaikinimą.

²⁴ Visi miestai ir visos sritys be išimties, kurios nesilaikys šio įsako, bus sunaikintos be pasigailėjimo ugnimi ir kalaviju. Jos ne tik taps neprieinamos žmonėms, bet jų vengs net laukiniai žvėrys ir paukščiai.