BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Danieliaus knyga (graikiškieji skyriai)Skyrius: 13

 Danieliaus knyga (graikiškieji skyriai)
  
 Zuzanos istorija
  
Dan(g) 13

1 [i1]Babilone gyveno žmogus, vardu Joakimas. 2 Jis buvo vedęs Hilkijo dukterį Zuzaną, didelio grožio ir dievobaimingą moterį. 3 Jos tėvai, būdami pamaldūs, buvo išauklėję savo dukterį pagal Mozės Įstatymą. 4 Joakimas buvo labai turtingas ir turėjo sodą prie savo namų. Pas jį dažnai susieidavo judėjai, nes jis buvo visų garbingiausias.

5 Tais metais du seniūnai buvo žmonių išrinkti teisėjais, apie kuriuos Viešpats buvo pasakęs: „Nedorybė išėjo iš Babilono per seniūnus teisėjus, kurie tik dėjosi vedą žmones.“ 6 Šie vyrai dažnai lankydavosi Joakimo namuose, ir visi eidavo bylinėtis pas juos. 7 Vidudienį, žmonėms išėjus, Zuzana eidavo į vyro sodą pasivaikščioti. 8 Abu seniūnai, matydami ją kasdien išeinančią ir vaikščiojančią, užsidegė jos geisti. 9 Jiedu pametė protą, nebegręžė akių į dangų ir užmiršo teisingus sprendimus. 10 Abu buvo ją įsimylėję, tačiau savo geismą vienas nuo kito slėpė, 11 nes gėdijosi kalbėti apie savo gašlų troškimą sugulti su ja. 12 Diena po dienos jiedu tykojo, norėdami ją pamatyti. 13 Kartą jiedu vienas kitam tarė: „Eikime namo, nes jau pietų metas!“ Jie išėjo ir atsiskyrė vienas nuo kito. 14 Bet abu, mėtydami pėdas, sugrįžo į tą pačią vietą. Priversti vienas kitam pasiaiškinti, jiedu išpažino savo gašlią aistrą ir kartu sutarė ieškoti progos, kada galėtų ją vieną užtikti.

15 Vieną dieną, jiems belaukiant tinkamos progos, ji išėjo į sodą, kaip paprastai, tik dviejų tarnaičių lydima. Ji norėjo sode išsimaudyti, nes buvo labai karšta. 16 Ten nebuvo jokio žmogaus, išskyrus anuos du seniūnus, pasislėpusius ir tykojančius jos. 17 „Atneškite man aliejaus ir kvepalų, ­ paliepė ji savo tarnaitėms, ­ ir uždarykite sodo vartus, kad galėčiau išsimaudyti.“ 18 Jos padarė, kaip ji liepė. Uždariusios sodo vartus, jos išėjo pro šonines duris atnešti daiktų, kurių ji buvo prašiusi. Seniūnų jos nepastebėjo, nes jie buvo pasislėpę. 19 Vos tarnaitėms išėjus, abu seniūnai pašoko ir pribėgo prie jos.

20 „Žiūrėk, ­ sakė jie, ­ sodo vartai uždaryti, ir niekas negali mūsų matyti. Mes norime tavęs! Sutik ir atsiduok mums! 21 O jei nesutinki, mes liudysime prieš tave, sakydami, jog išsiuntei savo tarnaites dėl to, kad su tavimi buvo jaunas vyriškis.“

22 Zuzana sunkiai atsiduso. „Patekau į spąstus! Juk jei tai darysiu, būsiu pasmerkta mirti, o jei nedarysiu, neištrūksiu iš jūsų rankų. 23 Vis dėlto man geriau patekti į jūsų rankas, negu nusidėti Viešpaties akyse.“

24 Tuomet Zuzana sukliko, o abu seniūnai pradėjo rėkti ant jos. 25 Vienas jų nubėgo atidaryti sodo vartų. 26 Namiškiai, išgirdę klyksmą sode, įpuolė pro šonines duris pasižiūrėti, kas jai atsitiko. 27 Kai seniūnai papasakojo savo istoriją, tarnai buvo pritrenkti iš gėdos, nes nieko panašaus niekada nebuvo girdėję apie Zuzaną.

28 Kitą dieną, žmonėms susirinkus jos vyro Joakimo namuose, atėjo ir abu seniūnai, pilni nedorų minčių, norėdami pasmerkti Zuzaną mirti. 29 Visų žmonių akivaizdoje jie įsakė: „Pašaukite Joakimo žmoną, Hilkijo dukterį Zuzaną.“ Ji buvo pašaukta 30 ir atėjo, lydima savo tėvų, vaikų ir visų giminių. 31 Zuzana buvo labai grakšti ir graži pasižiūrėti, 32 bet prisidengusi skraiste. O anie nenaudėliai įsakė nutraukti skraistę, kad nors taip pasisotintų jos grožiu. 33 Artimieji ir visi, kurie ją matė, plūdo ašaromis.

34 Abu seniūnai pakilo ir, žmonių iš visų pusių supami, uždėjo savo rankas jai ant galvos. 35 O ji verkdama žvelgė į dangų, nes jos širdis pasitikėjo Viešpačiu. 36 Seniūnai tarė: „Mums bevaikščiojant vieniems sode, įėjo ši moteris su dviem tarnaitėmis. Ji uždarė sodo vartus ir atleido tarnaites. 37 Tuomet jaunas vyriškis, kuris buvo ten pasislėpęs, atėjo pas ją ir sugulė su ja. 38 Mes buvome sodo kampe ir, matydami tokį nusikaltimą, bėgome prie jų. 39 Nors ir matėme juos gulinčius, vyro nutverti nepajėgėme, nes jis buvo už mus stipresnis. Jis atsidarė vartus ir paspruko. 40 Bet mes nutvėrėme šitą ir klausėme, kas buvo tas jaunas vyriškis. 41 Ji atsisakė mums pasakyti. Visa tai mes liudijame.“

Kadangi jie buvo žmonių seniūnai ir teisėjai, visa bendrija patikėjo jais ir pasmerkė ją mirti. 42 O Zuzana, visu balsu šaukdama, sakė: „Amžinasis Dieve! Tu žinai visas paslaptis ir žinai visa pirmiau, negu įvyksta! 43 Tu žinai, kad jie melagingai liudijo prieš mane. Argi aš turiu mirti, nors nepadariau nieko, ką jie prieš mane prasimanė?!“

44 Viešpats išgirdo jos šauksmą. 45 Kai ji buvo vedama mirti, Dievas pažadino vieno jaunuolio, vardu Danieliaus, šventą dvasią, 46 ir jis sušuko didžiu balsu: „Aš nekaltas dėl šios moters kraujo!“

47 Tuomet visi žmonės atsisuko į jį, klausdami: „Ką tu nori šiais žodžiais pasakyti?“ 48 Atsistojęs tarp jų, jis atsakė: „Nejau jūs tokie kvaili, Izraelio vaikai?! Nejau pasmerksite mirti Izraelio dukterį, neištyrę ir nepažinę, kas yra tiesa? 49 Grįžkite į teismo vietą, nes jie melagingai prieš ją liudijo.“

50 Visi žmonės paskubomis sugrįžo. Tuomet seniūnai jam tarė: „Ateik, sėskis su mumis ir pasakyk, ką manai, nes Dievas tau davė seniūno amžiaus dovaną.“ 51 Danielius kreipėsi į juos: „Atskirkite šiuos du atokiai vieną nuo kito. Aš juos apklausiu.“

52 Kai jie buvo vienas nuo kito atskirti, jis pasišaukė vieną iš jų ir tarė: „Tu pasenai nedorume! Pasivijo tave dabar nuodėmės, kurias darei praeityje, 53 skelbdamas neteisingus nuosprendžius, pasmerkdamas nekaltus ir išteisindamas kaltuosius, nors Viešpats sakė: ‘Nekalto ir teisaus nežudysi!’ 54 Taigi dabar, jei tikrai matei šią moterį, pasakyk mums, po kokiu medžiu matei juos myluojantis!“

Jis atsakė: „Po mastikmedžiu.“

55 „Iš tikrųjų! ­ atkirto Danielius. ­ Tavo melas kris tau ant galvos! Dievo angelas jau paėmė iš Dievo nuosprendį ir perskels tave per pusę[i2]!“ 56 Tuomet jis paliepė pavedėti jį į šalį ir atvesti kitą.

„Kanaano, o ne Judo palikuoni! ­ tarė jam Danielius. ­ Grožis suvedžiojo tave ir gašli aistra ištvirkino tavo širdį! 57 Taip jūs elgėtės su Izraelio dukterimis, ir bijodamos jūsų, jos atsiduodavo jums. Bet ši Judo duktė negalėjo pakęsti jūsų nedorumo. 58 O dabar, pasakyk man, po kokiu medžiu užklupai juos myluojantis!“

Jis atsakė: „Po ąžuolu.“

59 „Iš tikrųjų! ­ atkirto Danielius. ­ Ir tavo melas kris tau ant galvos! Dievo angelas laukia, laikydamas kalaviją rankoje, kol galės perkirsti tave per pusę[i3] ir sunaikinti judu abu!“

60 Visa bendrija pratrūko džiaugsmo šauksmais ir šlovino Dievą, kuris gelbsti juo pasitikinčius. 61 Paskui jie atsisuko prieš tuos du seniūnus, nes jų pačių žodžiais Danielius įrodė, kad jie melagingai liudijo. Jie nubaudė seniūnus bausme, kurią seniūnai norėjo primesti savo artimui. 62 Elgiantis pagal Mozės Įstatymą, jie buvo užmušti. Tokiu būdu nekaltas kraujas tą dieną buvo išgelbėtas. 63 Hilkijas ir jo žmona šlovino Dievą dėl savo dukters Zuzanos drauge su jos vyru Joakimu ir visais giminėmis, nes nebuvo rasta nieko gėdinga. 64 O Danielius nuo tos dienos buvo žmonių labai gerbiamas.

  
Išnašos:
1Dan(g) 13,1: Gr. Septuagintos vertime Dan 13-14 eina po hebr. Dan 12,13.
2Dan(g) 13,55: Gr. Žodžių žaismas: schinos - „mastikmedis“ ir schizō - „perskelti“.
3Dan(g) 13,59: Gr. žodžių žaismas: prinos - „ąžuolas“ ir prizō - „perkirsti“.
  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Danieliaus knyga (graikiškieji skyriai)Skyrius: 13