1 Ji Dievo įsakymų knyga, amžinai tveriantis Įstatymas. Kas tik jo laikosi, tas atras gyvenimą, kas jo nesilaiko, tas mirs. 2 Sugrįžk, Jokūbai, stverkis jos, eik jos nušviestas į spindesį. 3 Neatiduok kitam savo garbės, nei savo pirmumo teisės svetimai tautai. 4 Izraeli, mes laimingi, nes mums apreikšta, kas Dievui patinka. Padrąsinimas ir paguoda 5 Drąsos, mano tauta, Izraelio likuti! 6 Buvote parduoti tautoms ne sunaikinti. Buvote atiduoti priešams, nes pykdėte Dievą. 7 Įpykdėte savo Kūrėją, aukodami atnašas demonams, o ne Dievui. 8 Užmiršote amžinąjį Dievą, kuris jus penėjo, ir nuliūdinote Jeruzalę, kuri jus auklėjo. 9 Matydama pas jus ateinantį Dievo pyktį, ji sakė: „Klausykitės, Siono kaimynai! Dievas man atsiuntė didelį skausmą. 10 Juk aš mačiau nelaisvę, kurią Amžinasis siuntė mano sūnums ir dukterims. 11 Su džiaugsmu juos auklėjau, bet su verksmu ir skausmu išleidau. 12 Tenedžiūgauja nė vienas, kad aš našlė, netekusi daugelio. Dėl savo vaikų nuodėmių likau nelaiminga, dėl to, kad jie nuklydo nuo Dievo Įstatymo, 13 nepaisė jo įstatų, nėjo jo įsakymų keliais ir nežengė jo teisumo nurodytais takais. 14 Ateikite, Siono kaimynai! Prisiminkite mano sūnų ir dukterų nelaisvę, siųstą jiems Amžinojo. 15 Jis atvedė prieš juos tautą iš toli, nuožmią tautą, kalbančią svetima kalba, neturinčią pagarbos senam ir pasigailėjimo vaikui. 16 Mylimus sūnus jie atėmė iš našlės, paliko mane vienišą, be dukterų. 17 Kuo gi galiu jums padėti? 18 Tik tas, kuris sukėlė jums tiek nelaimių, gali jus išgelbėti iš priešų rankų. 19 Eikite, mano vaikai, eikite, o aš pasiliksiu nelaiminga. 20 Nusivilkau ramybės drabužį, apsivilkau maldavimo ašutine ir, kol būsiu gyva, šauksiuosi Amžinojo. 21 Drąsos, mano vaikai! Šaukitės Dievo, ir jis išgelbės jus iš priespaudos, iš priešų rankų. 22 O aš patikėjau Amžinajam jūsų išgelbėjimą, ir atėjo man džiaugsmas iš Šventojo dėl gailestingumo, kuris greitai pasieks jus nuo Amžinojo, jūsų Gelbėtojo. 23 Su verksmu ir skausmu jus išleidau, bet Dievas amžinai jus parves pas mane su linksmybe ir džiaugsmu. 24 Kaip Siono kaimynai neseniai matė jūsų nelaisvę, taip greitai matys jums Dievo duotą išgelbėjimą, ateinantį su didžia Amžinojo garbe ir žėrėjimu. 25 Vaikai, kantriai kęskite pyktį, kuris atėjo jums iš Dievo. Priešai tave persekiojo, bet greitai matysi jų sunaikinimą ir lipsi jiems ant sprando. 26 Mano išlepinti vaikai žengė duobėtu keliu, priešų varomi it pagrobta kaimenė. 27 Būkite drąsūs, vaikai! Šaukitės Dievo, nes tas, kuris jums tai atsiuntė, prisimins jus! 28 Kaip buvote nuolat nusiteikę nuklysti nuo Dievo, taip dabar dešimt kartų uoliau jo ieškokite, 29 nes tas, kuris atsiuntė jums nelaimes, sugrąžins su išgelbėjimu jums ir amžiną džiaugsmą. 30 Drąsos, Jeruzale! Tas, kuris tau davė vardą, paguos tave. 31 Baiminasi, kurie tave skriaudė ir džiūgavo dėl tavo kritimo. 32 Baiminasi miestai, kur tavo vaikai vergavo, baiminasi miestas, paėmęs tavo sūnus. 33 Kaip anas miestas džiaugėsi dėl tavo kritimo ir džiūgavo dėl tavo griuvėsių, taip jis sielvartaus dėl savo sunaikinimo. 34 Atimsiu jam džiaugsmą turėti minias gyventojų, ir jo džiūgavimas virs gedulu. 35 Amžinojo ugnis ant jo kris ilgą laiką, ir nuo tada jame apsigyvens demonai. 36 Pažvelk į rytus, Jeruzale! Išvysk džiaugsmą, kuris tau ateina iš Dievo. 37 Žiūrėk! Džiūgaudami Dievo šlove, pareina tavo vaikai, kuriuos kadaise išleidai, Šventojo žodžiu surinkti iš rytų ir vakarų. | 
