1 Visagali Viešpatie, Izraelio Dieve, sielvartaujanti siela ir būgštaujanti dvasia šaukiasi tavęs! 2 Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk, nes mes nusidėjome! 3 Tu viešpatauji amžinai, tuo tarpu mes žūvame amžinai. 4 Visagali Viešpatie, Izraelio Dieve, išgirsk maldą Izraelio likučio vaikų tų, kurie tau nusidėjo ir nepaklausė Viešpaties, savo Dievo, balso. Užtat ir persekioja mus nelaimės. 5 Neatmink dabar mūsų tėvų nedorųjų darbų, bet atmink savo ranką ir vardą, 6 nes tu esi Viešpats, mūsų Dievas. Tave, Viešpatie, mes norime šlovinti! 7 Juk tu įdiegei savo baimę į mūsų širdis, kad šauktumės tavo vardo. Šlovinsime tave savo tremtyje, pašalinę iš savo širdžių visą nedorumą mūsų tėvų, kurie tau nusidėjo. 8 Štai šiandien mes tremtyje, kur tu mus išblaškei užgauliojimui, prakeikimui ir bausmei už nedorybes mūsų tėvų, kurie paliko Viešpatį, mūsų Dievą.“ Poema apie išmintį 9 Klausyk, Izraeli, gyvenimo įsakymų, dėmėkis, kad žinotumei, kas išmintinga. 10 Kas atsitiko, Izraeli, kad esi savo priešų žemėje ir sensti svetimoje šalyje, 11 susiteršęs mirusiaisiais, priskirtas prie žengiančiųjų į mirusiųjų pasaulį? 12 Tu nusigręžei nuo išminties šaltinio! 13 Jei būtumei ėjęs Dievo keliu, gyventumei ramybėje per amžius. 14 Suvok, kur išmanymas, kur stiprybė, kur supratimas, kad suvoktumei taip pat, kur ilgas gyvenimas ir gyvastis, kur akių šviesa ir ramybė. 15 Kas rado išminties buveinę, kas įsiveržė į jos lobynus? 16 Kur tautų valdovai ir viešpatavusieji net žemės žvėrims, 17 žaidusieji su padangių paukščiais? Kur krovusieji sidabrą ir auksą, kuriuo žmonės taip pasitiki, o jų turtams nebuvo galo? 18 Kur tie, kurie rūpestingai kalė, apdorodami sidabrą, bet nepaliko savo darbo ženklo? 19 Jie pradingo, nužengė į mirusiųjų pasaulį, o vietoj jų iškilo kiti. 20 Naujosios kartos matė šviesą, gyveno krašte, bet kelio į išmintį nerado. 21 Jos takų jie nesuvokė ir neieškojo, net jų palikuonys turi būti toli nuo kelio į ją. 22 Apie ją nebuvo kalbama Kanaane, ji nebuvo matoma Temane. 23 Netgi Hagaros vaikai, ieškantys pažinimo žemėje, Midjano ir Temano pirkliai pasakų sekėjai, ieškantys pažinimo, nežinojo kelio į išmintį ir neėmė į galvą jos takų. 24 O Izraeli, kokie dideli Dievo Namai, kokia beribė jo viešpatystės vieta! 25 Didelė ir bekraštė, aukšta ir neišmatuojama. 26 Ten gimė garsieji senovės laikų milžinai, be galo aukšti ir įgudę kariauti. 27 Ne juos Dievas išsirinko, ne jiems davė kelią į išmintį; 28 jie žuvo, stokodami išmanymo, jie žuvo dėl savo kvailumo. 29 Kas gi užžengė į dangų ir pasiėmė jos ar parsinešė nuo debesų? 30 Kas gi perplaukė jūrą, susirado ją ir nusipirko už gryną auksą? 31 Niekas nežino kelio į ją, niekas nesuvokia jos takų. 32 Bet tas, kuris visa žino, pažįsta ją ir ištyrė ją savo žinojimu. Jis sukūrė žemę visiems laikams ir pripildė ją keturkojų gyvulių; 33 jis siunčia šviesą, ir ji sklinda, jis atšaukia ją, ir virpėdama ji paklūsta. 34 Žvaigždės džiugiai žėri joms nustatytu laiku, 35 jis pasišaukia jas, ir jos atsako: „Mes čia!“ su džiaugsmu šviesdamos savo Kūrėjui. 36 Jis mūsų Dievas, ir niekas kitas negali jam prilygti. 37 Jis ištyrė visą išminties kelią ir padovanojo ją savo tarnui Jokūbui, savo mylimam sūnui Izraeliui. 38 Po to jis pasirodė žemėje ir gyveno tarp žmonių.“ | 
