BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 01 20 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Barucho knygaSkyrius: 2

 Barucho knyga
  
Bar 2

1 Todėl Viešpats įvykdė savo žodį, ištartą mums ­ mūsų teisėjams, valdžiusiems Izraelį, mūsų karaliams, mūsų didikams, Izraelio ir Judo žmonėms. 2 Jis atsiuntė mums tokių baisių nelaimių, jog niekur po dangumi nėra įvykę, kas buvo daroma Jeruzalėje, kaip parašyta Mozės Įstatyme, 3 kad mes turėsime valgyti savo pačių sūnų ar dukterų kūnus. 4 Be to, jis atidavė juos visoms mūsų kaimynų karalystėms, kad kęstų jų patyčias ir panieką tarp visų tautų, kuriose tik Viešpats buvo juos išblaškęs. 5 Mes esame pažeminti, o ne išaukštinti, nes nusidėjome Viešpačiui, mūsų Dievui, nepaklausydami jo.

6 Viešpats, mūsų Dievas teisus. O mes, kaip mūsų tėvai, net šiandien raustame iš gėdos. 7 Tos visos nelaimės, kuriomis mus įspėjo Viešpats, ištiko mus, 8 bet mes nemaldavome Viešpaties, kiekvienas iš mūsų neatsisakė savo nedoros širdies kėslų. 9 Viešpats stebėjo mūsų nusikaltimus ir atsiuntė mums nelaimę, nes teisūs visi Viešpaties darbai, kuriuos jis įsakė mums atlikti. 10 Bet mes nepaisėme jo balso ir nesilaikėme mums duotų įsakymų.

11 Dabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris galinga ranka, ženklais ir nuostabiais darbais, didžia galybe ir pakelta dešine, išvedei savo tautą iš Egipto žemės, ir pasidarei vardą, kurį ir šiandien turi, 12 mes nusidėjome, buvome nedorėliai ir sulaužėme, Viešpatie, mūsų Dieve, visus tavo įstatus. 13 Tenusigręžia nuo mūsų tavo įniršis, nes mažai mūsų beliko tose tautose, kuriose tu mus išblaškei. 14 Išgirsk, Viešpatie, mūsų prašymo maldą ir gelbėk mus dėl savęs paties! Suteik mums malonę tų, kurie mus išvarė iš namų, 15 kad visa žemė sužinotų, jog tu esi Viešpats, mūsų Dievas, nes Izraelis ir jo palikuonys vadinami tavo vardu. 16 Pažvelk į mus, Viešpatie, iš savo šventosios buveinės ir atmink mus! Palenk savo ausį, Viešpatie, ir išklausyk! 17 Atmerk savo akis, Viešpatie, ir pasižiūrėk, nes mes ne mirusieji, esantys mirusiųjų pasaulyje, iš kurių kūno atimtas alsavimas, bet tie, kurie garbins ir pripažins Viešpatį. 18 Kas naštos slegiamas dejuoja, kas vaikšto palinkęs ir bejėgis, kieno akys išvargo ir kas yra alkanas, tas skelbs tavo garbę ir teisumą, Viešpatie!

19 Ne mūsų tėvų ir karalių gerais darbais pasitikėdami ateiname pas tave maldauti gailestingumo, Viešpatie, mūsų Dieve, 20 bet dėl to, kad pasiuntei mums savo įniršį ir pyktį, kaip buvai įspėjęs per savo tarnus pranašus: 21 ‘Taip kalba Viešpats. Palenkite savo pečius, tarnaukite Babilono karaliui ir pasiliksite žemėje, kurią aš daviau jūsų tėvams. 22 Bet jei neklausysite balso Viešpaties, liepiančio tarnauti Babilono karaliui,

23 Judo miestuose

ir Jeruzalės gatvėse

aš nutildysiu džiaugsmo ir linksmybės garsus,

jaunikio balsą ir nuotakos balsą.

Visa šalis virs tyrlaukiais,

ir niekas joje nebegyvens.’

24 Bet mes nei paklausėme tavo balso, nei tarnavome Babilono karaliui, todėl tu ir įvykdei, ką buvai grasinęs per savo tarnus pranašus, būtent kad mūsų karalių ir mūsų tėvų kaulai bus iškasti iš kapų. 25 Ir iš tikrųjų jie mėtosi dienos kaitroje ir nakties šalnoje. Jie mirė, kęsdami didelį skausmą, nuo bado, kalavijo ir maro. 26 Taip pat dėl Izraelio karalystės ir Judo karalystės nedorumo Namus, kurie vadinami tavo vardu, tu pavertei tuo, kuo jie yra tapę šiandien.

27 Bet su mumis, Viešpatie, mūsų Dieve, tu pasielgei pagal visą savo gerumą ir begalinį gailestingumą, 28 kaip buvai įspėjęs per savo tarną Mozę tą dieną, kai įsakei jam surašyti tavo Įstatymą Izraelio vaikų akivaizdoje: 29 ‘Jei neklausysite mano balso, tikrai ši didelė ir gausi minia taps mažu likučiu tautose, kuriose juos išblaškysiu. 30 Aš gerai žinau, kad jie manęs nepaklausys, nes tai kietasprandė tauta. Bet savo tremties šalyje jie paims tai į širdį 31 ir supras, kad aš, Viešpats, esu jų Dievas. Aš duosiu jiems širdį bei jautrias ausis, 32 ir jie garbins mane savo tremties šalyje bei šauksis mano vardo. 33 Tuomet jie liausis buvę kietasprandžiai ir, prisimindami savo tėvų, nusidėjusių Viešpačiui, likimą, gręšis nuo savo nedorų darbų. 34 O aš parvesiu juos į kraštą, kurį prisiekdamas pažadėjau jų tėvams ­ Abraomui, Izaokui ir Jokūbui. Jie vėl jį valdys. Aš juos pagausinsiu, ir jų nemažės. 35 Aš sudarysiu su jais amžiną Sandorą, aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta. Niekada daugiau nebevarysiu savo tautos Izraelio iš krašto, kurį jiems daviau.’

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Barucho knygaSkyrius: 2