¹ Dar aš regėjau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš lauko, užantspauduotą septyniais antspaudais. ² Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį skardžiu balsu: „Kas bus vertas atverti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?!“ ³ Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atverti knygos nė pažiūrėti į ją. ⁴ Aš graudžiai pravirkau, kad neatsirado verto atverti knygą ir pasižiūrėti. ⁵ Tuomet vienas vyresnysis man tarė: „Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala. Jis atvers knygą ir septynis jos antspaudus.“

⁶ Aš išvydau sosto ir keturių būtybių bei vyresniųjų viduryje Avinėlį. Jis buvo tarytum nužudytas ir turėjo septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo dvasios, siųstos į visą žemę. ⁷ Jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės. ⁸ Kai jis paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas laikydamas rankose arfą ir aukso indus, pilnus smilkalų, tai yra šventųjų maldų. ⁹ Jie giedojo naują giesmę, skelbdami:

„Vertas esi paimti knygą

ir atplėšti jos antspaudus,

nes buvai nužudytas

ir atpirkai Dievui savo krauju žmones

iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.

¹⁰ Iš jų tu padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus,

ir jie karaliaus žemėje.“

¹¹ Aš regėjau ir girdėjau balsus daugybės angelų aplinkui sostą, būtybes ir vyresniuosius; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai. ¹² Jie skelbė skambiu balsu:

„Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas,

imti galybę ir lobį, ir išmintį,

ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių!“

¹³ Ir girdėjau, kaip visi kūriniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose, skelbė:

„Sėdinčiajam soste ir Avinėliui

tebūnie gyrius, ir pagarba, ir šlovė,

ir valdžia per amžių amžius!“

¹⁴ Keturios būtybės kartojo: „Amen!“ ­ o vyresnieji puolė ant žemės, reikšdami pagarbą.