¹ Taigi Juozapatas didžiavosi turtais ir garbe. Jis susigiminiavo su Ahabu vedybomis. ² Praslinkus keletui metų, jis nuvyko pas Ahabą į Samariją. Ahabas papjovė apsčiai avių bei jaučių jam ir žmonėms, kurie buvo su juo, ir prikalbino eiti į žygį prieš Ramot Gileadą. ³ Izraelio karalius Ahabas tarė Judo karaliui Juozapatui: „Ar žygiuosi su manimi į Ramot Gileadą?“ Šis atsakė jam: „Aš su tavimi. Mano žmonės ­ tavo žmonės. Mes būsime su tavimi mūšyje.“

⁴ Bet Juozapatas patarė Izraelio karaliui: „Tučtuojau teiraukis žodžio iš VIEŠPATIES.“ ⁵ Tad Izraelio karalius surinko pranašus, iš viso keturis šimtus, ir klausė jų: „Ar mums žygiuoti ir pulti Ramot Gileadą, ar aš turiu susilaikyti?“ Jie atsakė: „Žygiuok, nes Dievas atiduos jį karaliui į rankas.“ ⁶ Bet Juozapatas paklausė: „Ar nėra čia dar kito VIEŠPATIES pranašo, kurio galėtume pasiteirauti?“ ⁷ Izraelio karalius atsakė Juozapatui: „Dar yra vienas vyras, per kurį galėtume VIEŠPATIES pasiteirauti, Imlos sūnus Michėjas, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekada nepranašauja apie mane gera, bet visuomet nelaimę.“ ­ „Tenekalba taip karalius“, ­ atsakė Juozapatas. ⁸ Tada Izraelio karalius, pasišaukęs pareigūną, tarė jam: „Tuojau pat atvesk Imlos sūnų Michėją.“

⁹ Izraelio karalius ir Judo karalius Juozapatas sėdėjo kiekvienas savo soste, apsirengę karališkais drabužiais, ant klojimo aslos prie Samarijos vartų, o visi pranašai pranašavo jų akivaizdoje. ¹⁰ Kenaanos sūnus Zedekijas, pasidaręs geležinius ragus, tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: ‘Jais badysi aramėjus, kol jie bus pribaigti.’“ ¹¹ Visi pranašai pranašavo tą patį, sakydami: „Žygiuok prieš Ramot Gileadą ir nugalėk! VIEŠPATS atiduos jį karaliui į rankas.“

¹² O pasiuntinys, kuris buvo atėjęs pašaukti Michėjo, kalbėjo jam, tardamas: „Žiūrėk, pranašų žodžiai vieningai palankūs karaliui. Tebūna tavo žodis kaip jų visų. Kalbėk palankiai!“ ­ ¹³ „Kaip gyvas VIEŠPATS, ­ atsakė Michėjas, ­ ką mano Dievas sako, tai ir kalbėsiu.“ ¹⁴ Jam atėjus pas karalių, karalius tarė: „Michėjau, ar mums žygiuoti į Ramot Gileadą kautis, ar aš turiu susilaikyti?“ „Žygiuok ir nugalėk, ­ atsakė jis, ­ jie bus atiduoti tau į rankas.“ ¹⁵ Bet karalius tarė jam: „Kiek kartų turiu tave prisaikdinti, kad sakytum man vien tiesą, VIEŠPATIES vardu?“ ¹⁶ Tada Michėjas tarė:

„Aš mačiau visą Izraelį,

išblaškytą kalnuose kaip avis be piemens.

O VIEŠPATS kalbėjo: ‘Jie neturi šeimininko;

teeina kiekvienas į savo namus ramybėje!’“

¹⁷ „Argi nesakiau, ­ tarė Izraelio karalius Juozapatui, ­ kad jis nepranašaus apie mane nieko palankaus, bet tik nelaimę?“ ¹⁸ Michėjas tęsė: „Todėl klausykitės VIEŠPATIES žodžio! Aš mačiau VIEŠPATĮ, sėdintį savo soste, visai dangaus galybei stovint šalia jo dešinėje ir kairėje. ¹⁹ VIEŠPATS paklausė: ‘Kas sugundys Izraelio karalių Ahabą, kad jis žygiuotų ir žūtų prie Ramot Gileado?’ Tada vienas kalbėjo vienaip, kitas kitaip, ²⁰ kol nepriėjo viena dvasia ir atsistojo prieš VIEŠPATĮ, tardama: ‘Aš jį sugundysiu.’ ‘Kaip?’ ­ paklausė VIEŠPATS. ²¹ Ji atsakė: ‘Išeisiu ir būsiu melagė dvasia visų jo pranašų lūpose.’ Tada VIEŠPATS tarė: ‘Tu jį suviliosi, ir tau pasiseks. Eik ir tai padaryk!’ ²² Taigi, tikėkite manimi, VIEŠPATS įdėjo melagę dvasią į lūpas visiems šiems tavo pranašams, nes pats VIEŠPATS kalbėjo tau apie nelaimę.“

²³ Kenaanos sūnus Zedekijas, priėjęs prie Michėjo, sudavė jam per žandą ir tarė: „Kuriuo keliu VIEŠPATIES Dvasia perėjo iš manęs kalbėtis su tavimi?“ ²⁴ Michėjas atsakė: „Sužinosi tą dieną, kai bandysi pasislėpti, eidamas iš kambario į kambarį.“ ²⁵ O Izraelio karalius įsakė: „Imkite Michėją ir sugrąžinkite jį miesto valdytojui Amonui bei karaliaus sūnui Jehoašui. ²⁶ Sakykite: ‘Taip kalbėjo karalius. Įmeskite šį vyrioką į kalėjimą ir maitinkite jį tik duona ir vandeniu, kol aš ramybėje sugrįšiu.’“ ²⁷ Michėjas tarė: „Jeigu ramybėje sugrįši, VIEŠPATS per mane nekalbėjo!“ Jis dar pridūrė: „Klausykitės, visos tautos!“

²⁸ Izraelio karalius ir Judo karalius Juozapatas leidosi į žygį prieš Ramot Gileadą. ²⁹ Izraelio karalius tarė Juozapatui: „Eidamas į mūšį, aš būsiu persirengęs, o tu vilkėk savo drabužiais.“ Taigi Izraelio karalius persirengė ir išėjo į mūšį. ³⁰ O Aramo karalius buvo įsakęs savo kovos vežimų vadams: „Nekovokite nė su vienu menku ar stipriu, bet tik su Izraelio karaliumi.“ ³¹ Pamatę Juozapatą, kovos vežimų vadai, pamanė: „Tai Izraelio karalius!“ Tad jie pasuko kovoti su juo. Bet Juozapatas sušuko, ir VIEŠPATS jam padėjo. Dievas juos nuvedė nuo jo, ³² nes kovos vežimų vadai liovėsi jį vytis, pamatę, kad tai ne Izraelio karalius. ³³ Bet vienas vyras įtempė iš akies lanką ir netyčiomis pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų sandūrų. Jis paliepė savo vežimo vežėjui: „Suk atgal ir vežk mane iš mūšio! Esu sužeistas!“ ³⁴ Mūšis siautė visą dieną, o Izraelio karalius stovėjo palaikomas kovos vežime, atsigręžęs į Aramą, iki vakaro. Jis mirė, saulei leidžiantis.