¹ Įrašuose randame, kad pranašas Jeremijas liepęs į tremtį vedamiems tremtiniams pasiimti tos ugnies, kaip jums ką tik papasakojome. ² Įrašai taip pat rodo, kad į tremtį vedamiems žmonėms pranašas davė ir Įstatymą ir pamokė juos, kad neužmirštų Viešpaties įsakymų ir kad, matydami aukso ir sidabro stabus bei papuošalus, neleistų širdžiai paklysti. ³ Ir kitais panašiais žodžiais jis primygtinai skatino neleisti Įstatymui pradingti iš savo širdžių. ⁴ Tame pačiame rašte pasakojama, kaip pranašas, gavęs dievišką apreiškimą, įsakė, kad Padangtė ir Skrynia eitų su juo, ir kaip jis užlipo ant kalno, į kurį Mozė buvo užžengęs ir nuo kurio buvo pamatęs Dievo pažadėtą paveldą. ⁵ Ten Jeremijas rado vietą oloje ir, įnešęs į ją Padangtę, Skrynią ir smilkalų aukurą, užtaisė angą. ⁶ Keletas žmonių, ėjusių iš paskos, užkopė, norėdami pažymėti taką, bet negalėjo rasti olos. ⁷ Apie tai išgirdęs, Jeremijas išbarė juos: „Ta vieta turi likti nežinoma, ­ sakė jis, ­ kol Dievas vėl nesurinks savo tautos ir neparodys jiems savo gailestingumo. ⁸ Tuomet Viešpats atskleis visus tuos dalykus, ir Viešpaties Šlovė bei debesis bus matyti lygiai taip, kaip pasirodė virš Mozės ir kai Saliamonas meldėsi, kad ta vieta būtų garbingai pašventinta.

⁹ Mums taip pat pasakyta, kaip Saliamonas savo išmintimi atnašavo auką šventovei pašventinti ir užbaigti. ¹⁰ Kaip Mozė meldėsi Viešpačiui, ir ugnis, nužengusi iš dangaus, sudegino aukas, taip ir Saliamonas meldėsi, ir ugnis nužengusi sudegino deginamąsias aukas. ¹¹ Mozė buvo sakęs: ‘Jos buvo sudegintos, nes auka už nuodėmę nebuvo valgyta.’ ¹² Ir Saliamonas šventė tą šventę panašiu būdu aštuonias dienas.

¹³ Be šių dalykų, ir šiuose įrašuose, ir Nehemijo atsiminimuose^[i1] aprašyta, kaip Nehemijas surinko knygas apie karalius, pranašų ir Dovydo raštus bei karalių laiškus apie dovanas šventyklai. ¹⁴ Panašiai Judas vėl surinko visas knygas, išmėtytas per mus ištikusius karus, ir dabar mes jas turime. ¹⁵ Jeigu jums kurios nors reikia, atsiųskite pasiuntinius jų parnešti.

¹⁶ Kaip jau minėjome, rašome jums, kadangi rengiamės švęsti šventyklos apvalymo šventę, prašydami ir jus tą šventę švęsti. ¹⁷ Dievas yra tas, kuris išgelbėjo visą savo tautą ir sugrąžino jiems jų paveldą, karalystę, kunigystę bei šventąsias apeigas, ¹⁸ kaip buvo pažadėjęs per Įstatymą. Mes pasitikime Dievu, kad jis veikiai pasigailės mūsų ir surinks mus iš po viso dangaus į savo šventąją vietą, nes jis iš tikrųjų išgelbėjo mus iš didelių pavojų ir apvalė savo vietą.“

Autoriaus įžanga

¹⁹ Čia pasakojama apie Judą Makabiejų bei jo brolius, apie didingosios šventovės išvalymą, aukuro pašventinimą, ²⁰ apie žygius prieš Antiochą Epifaną bei jo sūnų Eupatorą ²¹ ir apie iš dangaus atėjusius pasirodymus didvyriams, taip narsiai kovojusiems už judėjybę, kad, nors būdami negausūs skaičiumi, jie paėmė visą kraštą, priversdami bėgti barbarų gaujas, ²² atgavo visame pasaulyje garsią šventovę, išlaisvino miestą ir atkūrė įstatymus, kuriems iškilo pavojus būti panaikintiems. Visa tai jie padarė, nes Viešpats savo didžiu gerumu buvo jiems maloningas. ²³ Ką Jasonas iš Kirėnės papasakojo penkiose knygose, mes mėginsime sutraukti į vieną veikalą. ²⁴ Turėdami prieš akis žodžių srautą ir sunkumus, su kuriais susiduria norintys nertis į istorijos pasakojimus, kai medžiaga būna gausi, ²⁵ mes stengėmės patikti mėgstantiems paprastą skaitymą, palengvinti kruopštiesiems, linkusiems įsiminti dalykus, ir būti naudingi visiems. ²⁶ Mums, užsidėjusiems šį sunkų trumpinimo darbą, užduotis toli gražu nėra lengva, bet reikalauja daug prakaito ir nemigos naktų, ²⁷ kaip nėra lengva rengiančiam puotą ar ieškančiam naudos kitų labui. Nepaisydami to, norėdami susilaukti daugelio dėkingumo, mes mielai pakelsime šį nelengvą triūsą, ²⁸ palikdami atsakomybę už smulkmenų tikrumą pirmykščiam autoriui, patys apsiribodami pastangomis duoti tik santraukos metmenis. ²⁹ Juk kaip naują namą statantis meistras turi kreipti dėmesį į visą pastatą, tuo tarpu žmogus, kuris imasi jį dažyti ir puošti, turi rūpintis tik tuo, kas reikalinga namui papuošti, taip, manau, yra ir mums. ³⁰ Istoriko pirmutinė pareiga yra leistis į dalykų tyrinėjimą, išsamiai juos apsvarstyti ir pasirūpinti smulkmenomis, ³¹ o žmogui, perdirbančiam pasakojimą, turi būti leista siekti glaustos išraiškos ir vengti išsamaus dalyko svarstymo.

³² Tad čia ir pradėsime pasakojimą, nepridėdami daugiau nieko prie to, kas jau pasakyta, nes pasakojimui rašyti ilgą įžangą, o patį pasakojimą sutrumpinti, būtų neišmintinga.