¹ Aš pats, Paulius, jus maldauju dėl Kristaus romumo ir švelnumo ­ aš, kuris „akyse su jumis esu toks nusižeminęs, o už akių taip smarkauju prieš jus“. ² Aš jus prašau, kad atvykęs neturėčiau pasirodyti smarkuoliu, pasiryžusiu griežtai sudrausti kai kuriuos, manančius, jog mes vadovaujamės kūno sumetimais. ³ Vis dėlto, gyvendami kūne, mes kovojame ne kūniškai. ⁴ Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę griauti tvirtoves. Jais nugalime gudravimus ⁵ ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą. Jais paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui, ⁶ ir esame pasirengę nubausti kiekvieną neklusnumą, kai tik jūsų klusnumas taps tobulas.

⁷ Tik pažvelkite, kas jums po akių! Jei kas tariasi esąs Kristaus, tegul kartkartėmis pats sau taria: kaip jis Kristaus, taip ir mes. ⁸ O jei panorėčiau daugiau pasigirti ta galia, kurią Viešpats mums suteikė jūsų ugdymui, o ne griovimui, tai nebūtų man gėdos. ⁹ Beje, nenorėčiau pasirodyti bauginąs jus laiškais. ¹⁰ Juk „laiškai, ­ sakoma, ­ yra svarūs ir griežti, bet jo kūno išvaizda menka ir iškalba prasta“. ¹¹ Kas taip sako, tegul įsidėmi, jog kokie esame iš tolo ir laiško žodžiais, tokie esame ir vietoje darbais.

¹² Mes nedrįstame savęs gretinti ar lyginti su kai kuriais žmonėmis, kurie patys save aukština. Juk jie, matuodami save pagal save pačius ir lygindami save su savimi, yra be nuovokos. ¹³ Nesame linkę girtis be krašto, o tik iki tų ribų, kurias mums Dievas užbrėžė ir kurios siekia ligi pat jūsų. ¹⁴ Ir mes nepersistiebiame ­ taip būtų, jei nebūtume jūsų, ­ nes juk Kristaus Evangelija jus pasiekėme. ¹⁵ Mes be krašto nesigiriame svetimo darbo vaisiais, bet turime viltį, jūsų tikėjimui tarpstant, praaugti ligšiolines ribas, ¹⁶ kad galėtume nešti Evangeliją už jūsų ribų, tik, žinoma, nesigirti kito atliktu darbu svetimoje srityje. ¹⁷ Kas nori girtis, tesigiria Viešpačiu! ¹⁸ Ne tas priimtinas, kuris pats prisistato, bet tas, kurį Viešpats pristato.