¹ Jo dienomis įsiveržė Babilono karalius Nebukadnecaras, ir Jehojakimas buvo jam pavaldus trejus metus. Po to jis sukilo. ² VIEŠPATS paleido prieš jį gaujas chaldėjų, aramėjų ir amonitų, paleido juos prieš Judą jam sunaikinti pagal žodį, kuriuo VIEŠPATS buvo grasinęs per savo tarnus pranašus. ³ Tikrai visa tai ištiko Judą VIEŠPATIES įsakymu ­ pašalinti juos iš jo akių už Manaso nuodėmes, už visa, ką jis buvo padaręs, ⁴ taip pat už nekaltą kraują, kurį jis buvo praliejęs ir pripildęs Jeruzalę nekaltųjų kraujo. To VIEŠPATS nebenorėjo atleisti.

⁵ O kiti Jehojakimo darbai ­ visa, ką jis darė ­ argi nėra aprašyti Judo karalių metraščiuose? ⁶ Jehojakimas užmigo su savo protėviais, ir vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Jehojachinas. ⁷ Egipto karalius daugiau nebedrįso eiti iš savo žemės, nes Babilono karalius buvo perėmęs visa, kas priklausė Egipto karaliui, nuo Egipto upės iki Eufrato upės.

Jehojachinas ­ Judo karalius

⁸ Jehojachinas buvo aštuoniolikos metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius. Jo motina buvo Elnatano duktė, vardu Nehušta, iš Jeruzalės. ⁹ Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, kaip buvo daręs jo tėvas.

¹⁰ Tuo metu Babilono karaliaus Nebukadnecaro pajėgos užpuolė Jeruzalę, ir miestas buvo apgultas. ¹¹ Jo pajėgoms apgulus miestą, pats Babilono karalius Nebukadnecaras atvyko prie miesto. ¹² Tada Judo karalius Jehojachinas drauge su savo motina, dvariškiais, vadais ir pareigūnais pasidavė Babilono karaliui. Aštuntais savo karaliavimo metais Babilono karalius paėmė jį į nelaisvę.

¹³ Babilono karalius išgabeno iš ten visus VIEŠPATIES Namų bei karaliaus rūmų turtus, sukapojo VIEŠPATIES Namuose visus aukso reikmenis, kuriuos Izraelio karalius Saliamonas buvo padaręs ­ visa, kaip VIEŠPATS buvo įspėjęs. ¹⁴ Jis išvarė į tremtį visą Jeruzalę: visus didžiūnus, visus kariškius ­ dešimt tūkstančių belaisvių, visus amatininkus ir kalvius. Krašte liko tik beturčiai. ¹⁵ Jis išvarė Babilonan į tremtį Jehojachiną, paėmė į nelaisvę iš Jeruzalės į Babiloną karaliaus motiną, karaliaus žmonas, pareigūnus ir geriausius krašto žmones. ¹⁶ Visi pajėgūs vyrai, septyni tūkstančiai, visi galiūnai, apmokyti kariauti, ir tūkstantis amatininkų bei kalvių buvo atvaryti belaisviais į Babiloną. ¹⁷ Jehojachino vietoj Babilono karalius paskyrė Jehojachino dėdę Mataniją ir pervardijo jį Zedekiju.

Zedekijas ­ Judo karalius

¹⁸ Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų. Jo motina buvo Jeremijo duktė, vardu Hamutalė, iš Libnos. ¹⁹ Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, kaip buvo daręs Jehojakimas. ²⁰ Iš tikrųjų Jeruzalė ir Judas taip įpykdė VIEŠPATĮ, kad jis išvarė juos iš savo Artumo.

Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių.