¹ Tomis dienomis Ezekijas sunkiai susirgo ir buvo arti mirties. Atėjęs pas jį Amoco sūnus pranašas Izaijas tarė jam: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: ‘Sutvarkyk savo reikalus, nes mirsi. Tu nebeišgysi.’“ ² Ezekijas nusigręžė veidu į sieną ir meldėsi VIEŠPAČIUI: ³ „Atsimink, VIEŠPATIE, maldauju tave, kaip ištikimai ir nuoširdžiai elgiausi tavo akivaizdoje, darydamas, kas gera tavo akyse!“ Ir Ezekijas graudžiai apsiverkė. ⁴ Izaijui dar neišėjus iš vidurinio kiemo, jį pasiekė VIEŠPATIES žodis: ⁵ „Grįžk ir pasakyk mano tautos vadui Ezekijui: ‘Taip kalbėjo VIEŠPATS, tavo protėvio Dovydo Dievas. Aš girdėjau tavo maldą, mačiau tavo ašaras. Tikėk manimi, aš pagydysiu tave. Trečią dieną tu pakilsi į VIEŠPATIES Namus. ⁶ Prie tavo gyvenimo pridėsiu penkiolika metų, tave ir šį miestą išlaisvinsiu iš Asirijos karaliaus rankos. Dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo apginsiu šį miestą.’“ ⁷ Tada Izaijas tarė: „Atneškite figų gumulą. Teatneša jį ir teuždeda ant skaudulio, kad išgytų.“

⁸ O Ezekijas paklausė Izaiją: „Koks bus ženklas, kad VIEŠPATS mane pagydys ir kad aš nueisiu trečią dieną į VIEŠPATIES Namus?“ ⁹ Izaijas tarė: „Štai ženklas tau iš VIEŠPATIES, kad VIEŠPATS padarys, ką pažadėjęs. Ar nori, kad šešėlis paėjėtų pirmyn dešimt pakopų, ar kad sugrįžtų atgal dešimt pakopų?“ ¹⁰ „Lengva šešėliui pailgėti dešimčia pakopų, ­ atsakė Ezekijas, ­ verčiau tesugrįžta šešėlis dešimčia pakopų.“ ¹¹ Tad pranašas Izaijas šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis sugrąžino atgal šešėlį dešimčia pakopų, kuriomis saulė buvo nusileidusi ant Ahazo laiptų.

Pasiuntiniai iš Babilono

¹² Tuo metu Babilono karalius Baladano sūnus Merodach Baladanas, išgirdęs apie Ezekijo ligą, atsiuntė pasiuntinius su laiškais ir dovana Ezekijui. ¹³ Ezekijas dėl to apsidžiaugė ir pasiuntiniams aprodė visą savo iždą ­ sidabrą, auksą, prieskonių ir geriausio aliejaus atsargas, ginklų sandėlius, ­ visa, kas buvo jo ižduose. Neliko nieko nei rūmuose, nei visoje karalystėje, ko Ezekijas nebūtų jiems parodęs. ¹⁴ Tada pas karalių Ezekiją atėjo pranašas Izaijas ir paklausė: „Ką tau sakė tie vyrai? Iš kur jie pas tave atėjo?“ Ezekijas atsakė: „Jie atėjo iš tolimo krašto, iš Babilono.“ ­ ¹⁵ „Ką jie pamatė tavo rūmuose?“, ­ toliau klausė Izaijas. Ezekijas atsakė: „Jie matė visa, kas tik yra mano rūmuose. Neliko nieko mano turtų ižduose, ko nebūčiau jiems parodęs.“

¹⁶ Tada pranašas Izaijas tarė Ezekijui: „Klausykis VIEŠPATIES žodžio: ¹⁷ ‘Tikėk manimi, ateina dienos, kai visa, kas tavo rūmuose, ir visa, ką tavo protėviai sukaupė iki šios dienos, bus išgabenta į Babiloną. Nieko nebus palikta ­ taip kalbėjo VIEŠPATS. ­ ¹⁸ Ir iš tavųjų palikuonių, gimusių iš tavęs, kai kurie bus paimti. Jie bus eunuchai Babilono karaliaus rūmuose!’“ ¹⁹ Ezekijas atsakė Izaijui: „VIEŠPATIES žodis, kurį man pasakei, yra palankus.“ Mat jis sau pagalvojo: „Kodėl gi ne, jei mano dienomis bus ramu ir saugu.“ ²⁰ O kiti Ezekijo darbai ­ visi jo žygdarbiai ir kaip jis padarė tvenkinį bei vandentiekį, ir kaip jis atvedė vandenį į miestą ­ argi nėra aprašyti Judo karalių metraščiuose? ²¹ Ezekijas užmigo su savo protėviais, ir vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Manasas.