BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 07 01 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Makabiejų antra knygaSkyrius: 2

 Makabiejų antra knyga
  
2 Mak 2

1 Įrašuose randame, kad pranašas Jeremijas liepęs į tremtį vedamiems tremtiniams pasiimti tos ugnies, kaip jums ką tik papasakojome. 2 Įrašai taip pat rodo, kad į tremtį vedamiems žmonėms pranašas davė ir Įstatymą ir pamokė juos, kad neužmirštų Viešpaties įsakymų ir kad, matydami aukso ir sidabro stabus bei papuošalus, neleistų širdžiai paklysti. 3 Ir kitais panašiais žodžiais jis primygtinai skatino neleisti Įstatymui pradingti iš savo širdžių. 4 Tame pačiame rašte pasakojama, kaip pranašas, gavęs dievišką apreiškimą, įsakė, kad Padangtė ir Skrynia eitų su juo, ir kaip jis užlipo ant kalno, į kurį Mozė buvo užžengęs ir nuo kurio buvo pamatęs Dievo pažadėtą paveldą. 5 Ten Jeremijas rado vietą oloje ir, įnešęs į ją Padangtę, Skrynią ir smilkalų aukurą, užtaisė angą. 6 Keletas žmonių, ėjusių iš paskos, užkopė, norėdami pažymėti taką, bet negalėjo rasti olos. 7 Apie tai išgirdęs, Jeremijas išbarė juos: „Ta vieta turi likti nežinoma, ­ sakė jis, ­ kol Dievas vėl nesurinks savo tautos ir neparodys jiems savo gailestingumo. 8 Tuomet Viešpats atskleis visus tuos dalykus, ir Viešpaties Šlovė bei debesis bus matyti lygiai taip, kaip pasirodė virš Mozės ir kai Saliamonas meldėsi, kad ta vieta būtų garbingai pašventinta.

9 Mums taip pat pasakyta, kaip Saliamonas savo išmintimi atnašavo auką šventovei pašventinti ir užbaigti. 10 Kaip Mozė meldėsi Viešpačiui, ir ugnis, nužengusi iš dangaus, sudegino aukas, taip ir Saliamonas meldėsi, ir ugnis nužengusi sudegino deginamąsias aukas. 11 Mozė buvo sakęs: ‘Jos buvo sudegintos, nes auka už nuodėmę nebuvo valgyta.’ 12 Ir Saliamonas šventė tą šventę panašiu būdu aštuonias dienas.

13 Be šių dalykų, ir šiuose įrašuose, ir Nehemijo atsiminimuose[i1] aprašyta, kaip Nehemijas surinko knygas apie karalius, pranašų ir Dovydo raštus bei karalių laiškus apie dovanas šventyklai. 14 Panašiai Judas vėl surinko visas knygas, išmėtytas per mus ištikusius karus, ir dabar mes jas turime. 15 Jeigu jums kurios nors reikia, atsiųskite pasiuntinius jų parnešti.

16 Kaip jau minėjome, rašome jums, kadangi rengiamės švęsti šventyklos apvalymo šventę, prašydami ir jus tą šventę švęsti. 17 Dievas yra tas, kuris išgelbėjo visą savo tautą ir sugrąžino jiems jų paveldą, karalystę, kunigystę bei šventąsias apeigas, 18 kaip buvo pažadėjęs per Įstatymą. Mes pasitikime Dievu, kad jis veikiai pasigailės mūsų ir surinks mus iš po viso dangaus į savo šventąją vietą, nes jis iš tikrųjų išgelbėjo mus iš didelių pavojų ir apvalė savo vietą.“

Autoriaus įžanga

19 Čia pasakojama apie Judą Makabiejų bei jo brolius, apie didingosios šventovės išvalymą, aukuro pašventinimą, 20 apie žygius prieš Antiochą Epifaną bei jo sūnų Eupatorą 21 ir apie iš dangaus atėjusius pasirodymus didvyriams, taip narsiai kovojusiems už judėjybę, kad, nors būdami negausūs skaičiumi, jie paėmė visą kraštą, priversdami bėgti barbarų gaujas, 22 atgavo visame pasaulyje garsią šventovę, išlaisvino miestą ir atkūrė įstatymus, kuriems iškilo pavojus būti panaikintiems. Visa tai jie padarė, nes Viešpats savo didžiu gerumu buvo jiems maloningas. 23 Ką Jasonas iš Kirėnės papasakojo penkiose knygose, mes mėginsime sutraukti į vieną veikalą. 24 Turėdami prieš akis žodžių srautą ir sunkumus, su kuriais susiduria norintys nertis į istorijos pasakojimus, kai medžiaga būna gausi, 25 mes stengėmės patikti mėgstantiems paprastą skaitymą, palengvinti kruopštiesiems, linkusiems įsiminti dalykus, ir būti naudingi visiems. 26 Mums, užsidėjusiems šį sunkų trumpinimo darbą, užduotis toli gražu nėra lengva, bet reikalauja daug prakaito ir nemigos naktų, 27 kaip nėra lengva rengiančiam puotą ar ieškančiam naudos kitų labui. Nepaisydami to, norėdami susilaukti daugelio dėkingumo, mes mielai pakelsime šį nelengvą triūsą, 28 palikdami atsakomybę už smulkmenų tikrumą pirmykščiam autoriui, patys apsiribodami pastangomis duoti tik santraukos metmenis. 29 Juk kaip naują namą statantis meistras turi kreipti dėmesį į visą pastatą, tuo tarpu žmogus, kuris imasi jį dažyti ir puošti, turi rūpintis tik tuo, kas reikalinga namui papuošti, taip, manau, yra ir mums. 30 Istoriko pirmutinė pareiga yra leistis į dalykų tyrinėjimą, išsamiai juos apsvarstyti ir pasirūpinti smulkmenomis, 31 o žmogui, perdirbančiam pasakojimą, turi būti leista siekti glaustos išraiškos ir vengti išsamaus dalyko svarstymo.

32 Tad čia ir pradėsime pasakojimą, nepridėdami daugiau nieko prie to, kas jau pasakyta, nes pasakojimui rašyti ilgą įžangą, o patį pasakojimą sutrumpinti, būtų neišmintinga.

  
Išnašos:
12 Mak 2,13: Neišlikusi knyga.
  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Makabiejų antra knygaSkyrius: 2