BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Makabiejų pirma knygaSkyrius: 1

 Makabiejų pirma knyga
  
 Aleksandras Didysis
  
1 Mak 1

1 Atžygiavęs iš Kitimų krašto ir nugalėjęs persų bei medų karalių Darijų, vietoj jo karaliumi tapo Pilypo sūnus Aleksandras Makedonietis. Pirma jis buvo tapęs Graikijos valdovu. 2 Jis ėjo į daug karo žygių, paėmė daug tvirtovių ir žudė žemės karalius. 3 Taigi jis nužygiavo iki žemės pakraščių, apiplėšdamas tautą po tautos. Žemė, netekusi žado, gulėjo prie jo kojų, o jo širdis tapo išdidi ir įžūli. 4 Sutelkęs didžiulę kariuomenę, jis pavergė kraštus, tautas ir karalius. Jie mokėjo jam duoklę.

5 Bet po to, ligos paguldytas į lovą, jis jautė, kad artinasi mirtis. 6 Tad pasišaukęs garbingiausius pareigūnus, kurie buvo augę su juo nuo pat jaunystės, ir dar būdamas gyvas, jis padalijo jiems savo karalystę. 7 Aleksandras mirė, karaliavęs dvylika metų.

8 Jo pareigūnai perėmė karalystę, kiekvienas savo valdose. 9 Jam mirus, visi užsidėjo karaliaus vainikus; taip darė daugelį metų ir jų įpėdiniai, atnešdami daug nelaimių žemėje.

Antiochas Epifanas

10 Iš jų išaugo ypač nedora atžala ­ karaliaus Antiocho sūnus Antiochas Epifanas, kadaise buvęs Romoje įkaitu. Jis tapo karaliumi šimtas trisdešimt septintais graikų karalystės metais.

11 Tomis dienomis Izraelyje reiškėsi vyrai, nepaisantys Įstatymo; jie suvedžiojo daug žmonių. „Eime, ­ sakė jie, ­ ir sudarykime sutartį su pagonimis, gyvenančiais visur aplink mus. Juk nuo to laiko, kai nuo jų atsiskyrėme, mus ištiko daug nelaimių.“ 12 Šis pasiūlymas atrodė priimtinas. 13 Kai kurie nedelsdami nuėjo pas karalių, ir jis leido jiems įvesti pagonių gyvenimo būdą. 14 Pagonių papročiu jie pastatė Jeruzalėje gimnastikos mokyklą. 15 Pašalinę apipjaustymo ženklus, jie paliko šventąją Sandorą, pasidavė pagonių valdžiai ir parsidavė daryti pikta.

16 Įsitvirtinęs savo karalystėje, Antiochas nutarė tapti Egipto karaliumi ir valdyti dvi karalystes. 17 Tad įsiveržė į Egiptą su galingomis pajėgomis, kovos vežimais bei drambliais, raitija ir didžiuliu laivynu 18 ir puolė Egipto karalių Ptolemėją. Tai pamatęs, Ptolemėjas išsigando ir pabėgo, palikdamas daug nukautų karių. 19 Egipto žemės įtvirtinti miestai buvo paimti, ir Antiochas apiplėšė Egipto žemę.

Žydų persekiojimas

20 Nugalėjęs Egiptą, šimtas keturiasdešimt trečiais metais Antiochas sugrįžo ir su didžiule kariuomene leidosi į žygį prieš Izraelį ir Jeruzalę. 21 Įžūliai įsiveržęs į šventovę, jis paėmė auksinį smilkalų aukurą, žvakidę su visais reikmenimis, 22 padėtinės duonos stalą, liejamųjų atnašų taures, dubenis, aukso smilkytuvus, užuolaidą, vainikus ir aukso papuošimus nuo šventyklos priekio, ją visai apnuogindamas. 23 Jis paėmė iš jos ir auksą, ir sidabrą, ir visus brangius reikmenis. Atradęs paslėptus turtus, jis paėmė ir juos. 24 Visa tai pasiėmęs, jis sugrįžo į savo kraštą. Antiochas praliejo daug kraujo ir kalbėjo su dideliu įžūlumu.

25 Tada izraelitus apėmė didžiulis gedulas

visose jų gyvenvietėse;

26 vadai bei seniūnai aimanavo,

merginos ir vaikinai nuleido rankas,

ir išblėso moterų grožis.

27 Jaunikiai užvedė raudą,

jaunosios sėdėjo gedėdamos ant vestuvių guolių.

28 Šalis drebėjo dėl savo gyventojų,

ir visi Jokūbo namai apsivilko gėda.

29 Dvejiems metams praėjus, karalius atsiuntė į Judo miestus vyriausiąjį duoklės rinkėją. Jis atžygiavo į Jeruzalę su didele kariuomene. 30 Kreipdamasis į juos klastingais taikiais žodžiais, jis laimėjo jų pasitikėjimą. Tada staiga užpuolė miestą ir, nuožmiai jį nuniokojęs, išžudė Izraelyje daug žmonių. 31 Apiplėšęs miestą, padegė jį, išgriovė namus ir išardė visas miesto sienas. 32 Moterys ir vaikai buvo paimti į nelaisvę, o galvijai pagrobti. 33 Tada jie atstatė Dovydo miestą su aukšta bei stipria siena ir stipriais bokštais, padarydami jį savo tvirtove. 34 Ten apgyvendino nusidėjėlių kariauną, Įstatymo nesilaikančius vyrus. Jie įsitvirtino, 35 apsirūpino ginklais bei maisto atsargomis ir sunešė grobį, kurį buvo paėmę iš Jeruzalės. Jie tapo dideliu pavojumi.

36 Iš pasalų jie grasino šventovei,

visada nedori Izraelio priešai.

37 Aplink šventovę jie liejo nekaltą kraują,

teršė šventąją vietą.

38 Nuo jų pradėjo išsibėgioti Jeruzalės gyventojai,

ji pavirto svetimųjų buveine.

Ji pasidarė svetima savo palikuonims,

jos vaikai ją paliko.

39 Jos šventovė tapo tuščia

tarsi plyni tyrai;

jos šventės virto gedulu,

jos šabai ­ pajuoka,

jos garbė ­ panieka.

40 Dabar jos negarbė prilygo buvusiai garbei,

jos didingumas virto gedulu.

41 Tada karalius paskelbė visai karalystei įsaką, kad visi turi būti viena tauta, kad visi turi atsisakyti savo atskirų papročių. 42 Visi pagonys pakluso karaliaus įsakui. 43 Daugelis izraelitų mielai priėmė jo religiją, atnašaudami aukas stabams ir išniekindami šabą.

44 Karalius išsiuntė per pasiuntinius laiškus į Jeruzalę ir Judo miestus, įsakydamas jiems sekti jų kraštui svetimais papročiais: 45 uždrausti deginamąsias atnašas, aukas ir liejamąsias atnašas šventovėje, nešvęsti šabų ir švenčių, 46 suteršti šventovę ir visa, kas šventa, statyti aukurus, šventoves ir alkus stabams, 47 aukoti kiaules ir nešvarius gyvulius ir 48 palikti savo sūnus neapipjaustytus, be to, pasidaryti nešvariais, atsiduodant viskam, kas nešvaru ir bjauru, 49 idant lengviau užmirštų Įstatymą ir permainytų visus įsakus. 50 O jei kas atsisakytų elgtis pagal šį karaliaus įsaką, turėjo būti nubaustas mirtimi.

51 Tokie buvo jo įsakai, paskelbti visoje karalystėje. Jis paskyrė prižiūrėtojus visai tautai ir įsakė Judo miestams iš eilės atnašauti auką. 52 Daugelis žmonių ­ visi atsimetėliai nuo Įstatymo ­ dėjosi prie jų, darydami pikta krašte. 53 Izraelitai buvo priversti nuo jų slapstytis, kur tik galėjo rasti prieglobstį.

54 Šimtas keturiasdešimt penktų metų kislevo mėnesio penkioliktą dieną karalius pastatė sunaikinimo pabaisą[i1] ant deginamosios atnašos aukuro. Aukurai buvo statomi ir aplinkiniuose Judo miestuose. 55 Smilkalai buvo deginami prie namų durų ir gatvėse. 56 Įstatymo ritiniai, užtikti pas žmones, buvo plėšomi ir deginami. 57 Kas tik būdavo užtiktas turintis Sandoros knygą ar besilaikantis Įstatymo, tas karaliaus įsaku būdavo pasmerkiamas mirti. 58 Mėnuo po mėnesio jie naudojo smurtą prieš visus pažeidėjus, užtiktus Izraelio miestuose. 59 Kas mėnesį dvidešimt penktą dieną buvo atnašaujama auka ant deginamosios aukos aukuro. 60 Moterys, leidusios apipjaustyti savo vaikus, laikantis karaliaus įsako, buvo nubaustos mirtimi 61 su kūdikiais, pakartais ant motinų kaklo. Šeimos nariai drauge su atlikusiais apipjaustymą buvo baudžiami mirtimi.

62 Bet daugelis Izraelyje liko tvirti ir pasiryžę nevalgyti nieko, kas nešvaru. 63 Jie verčiau rinkosi mirtį, negu tapo nešvarūs dėl maisto ar išniekinę šventąją Sandorą. Ir jie buvo nubausti mirtimi. Tikrai nuožmus pyktis ištiko Izraelį.

  
Išnašos:
11 Mak 1,54: T.y. pagonišką aukurą.
  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Makabiejų pirma knygaSkyrius: 1