¹ Tesalonikoje Jūs patys, broliai, žinote, kad mūsų apsilankymas pas jus nebuvo bergždžias. ² Prieš tai, kaip patys žinote, nukentėję bei patyrę nuoskaudų Filipuose, pasitikėdami Dievu, mes drąsiai skelbėme Dievo Evangeliją, nors kova buvo smarki. ³ Juk mūsų skelbimas plaukia ne iš klaidos nei iš nedoro tikslo, nei iš klastingumo. ⁴ Dievo pripažinti esą tinkami, kad mums būtų patikėta Evangelija, mes ją ir skelbiame taip, kad patiktume ne žmonėms, bet Dievui, kuris tiria mūsų širdis. ⁵ Kaip žinote, mes niekada nepasižymėjome įteikliomis kalbomis ir niekada ­ tepaliudija Dievas ­ nebuvome pasidavę godumui; ⁶ niekada nesivaikėme žmonių garbės nei tarp jūsų, nei kitur. ⁷ Būdami Kristaus apaštalai, mes galėjome būti jums našta, vis dėlto tarp jūsų buvome švelnūs tarsi motina, globojanti savo kūdikius. ⁸ Taip jūsų ilgėdamiesi, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums be galo brangūs. ⁹ Jūs, broliai, atsimenate mūsų triūsą ir pastangas: dirbdami per dienas ir naktis, kad neapsunkintume nė vieno jūsų, skelbėme jums Dievo Evangeliją. ¹⁰ Ir jūs, ir Dievas gali paliudyti, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai elgėmės su jumis, įtikėjusiais. ¹¹ Jūs žinote, kaip mes kiekvieną jūsų, tarsi tėvas savo vaikus, ¹² raginome, kalbinome, maldavome, kad elgtumėtės vertai Dievo, jus šaukiančio į karalystę ir šlovę.

¹³ Todėl mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę iš mūsų išgirstąjį Dievo žodį, jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį, bet tokį, koks jis iš tikro yra, kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikintieji. ¹⁴ Jūs, broliai, tapote sekėjais Dievo Bažnyčių Judėjoje, kurios yra Kristuje Jėzuje, nes tą patį iškentėjote nuo savo tautiečių, kaip ir jos nuo žydų, ¹⁵ kurie nužudė Viešpatį Jėzų ir pranašus, kurie persekiojo ir mus. Jie nepatinka Dievui ir yra visų žmonių priešai, ¹⁶ nes draudžia mums skelbti pagonims, kad šie būtų išganyti. Taip jie nuolat pildo savo nuodėmių saiką, ir ant jų krinta galutinė Dievo rūstybė.

¹⁷ O mes, broliai, kuriam laikui atskirti nuo jūsų ­ žinoma, tik kūnu, ne širdimi, ­ be galo pasiilgę, labai troškome išvysti jūsų veidus. ¹⁸ Todėl ruošėmės atvykti pas jus ­ bent jau aš, Paulius, ruošiausi kartą ir kitą, ­ tačiau mus sutrukdė šėtonas. ¹⁹ Kas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasididžiavimo vainikas prieš mūsų Viešpatį Jėzų, kai jis ateis, jeigu ne jūs?! ²⁰ Taip, jūs esate mūsų garbė ir džiaugsmas!