¹ Žmonės prašo karaliaus Savo žiloje senatvėje Samuelis Izraelio teisėjais paskyrė savo sūnus. ² Jo pirmagimio sūnaus vardas buvo Joelis, o antrojo ­ Abija. Jiedu buvo teisėjai Beer Šeboje. ³ Sūnūs nėjo jo keliais, bet palinko į godumą. Imdami kyšius, jie iškraipydavo teisingumą.

⁴ Todėl susibūrę visi Izraelio seniūnai atėjo pas Samuelį į Ramą ⁵ ir tarė: „Žiūrėk, tu pasenai, o tavo sūnūs neina tavo keliais. Todėl paskirk mums karalių, kad mus valdytų, kaip yra visose tautose.“ ⁶ Samueliui nepatiko, kad jie sakė: „Duok mums karalių, kad mus valdytų.“ Užtat Samuelis kreipėsi malda į VIEŠPATĮ, ⁷ ir VIEŠPATS atsakė Samueliui: „Paklausyk žmonių balso ir visko, ką jie tau sako, nes ne tave jie atmetė. Mane jie atmetė, kad nebūčiau jų karalius. ⁸ Kaip darė man nuo tos dienos, kai išvedžiau juos iš Egipto, iki šios dienos, palikdami mane ir tarnaudami kitiems dievams, taip jie daro ir tau. ⁹ Tad dabar klausyk jų balso! Tačiau turi juos rimtai įspėti ir pasakyti apie teises karaliaus, kuris juos valdys.“

¹⁰ Samuelis perdavė visus VIEŠPATIES žodžius žmonėms, kurie buvo prašę iš jo karaliaus. ¹¹ Jis tarė: „Tokios bus teisės karaliaus, kuris jus valdys. Jis ims jūsų sūnus ir skirs juos į savo vežimus ­ ar savo raiteliais, ar bėgti palydovais pirma jo vežimo. ¹² Jis skirs iš jų tūkstantininkus ir penkiasdešimtininkus, arba jie turės arti jo laukus, nuiminėti jo derlių, dirbti jam karo reikmenis ir vežimų padargus. ¹³ Jis ims jūsų dukteris kvepalų dirbėjomis, virėjomis ir kepėjomis. ¹⁴ Jis paims geriausius jūsų laukus, vynuogynus, alyvmedžių sodus ir atiduos savo dvariškiams. ¹⁵ Jis paims dešimtadalį jūsų grūdų bei vynuogių derliaus ir atiduos savo pareigūnams ir dvariškiams. ¹⁶ Jis paims jūsų vergus bei verges, geriausius jūsų galvijus bei asilus ir paskirs juos prie savo darbų. ¹⁷ Jis paims dešimtadalį jūsų kaimenių, ir jūs tapsite jo vergais. ¹⁸ Ateis diena, kai skųsitės savo karaliumi, kurį būsite išsirinkę. Bet tą dieną VIEŠPATS jūsų neišklausys.“

¹⁹ Žmonės atsisakė klausyti Samuelio balso. Jie sakė: „Ne! Mums turi būti karalius, ²⁰ kad ir mes galėtume būti kaip kitos tautos. Tevaldo mus karalius, tegu mus veda, tekovoja mūsų kovas.“ ²¹ Išklausęs visus žmonių žodžius, Samuelis pakartojo juos į VIEŠPATIES ausis. ²² VIEŠPATS tarė Samueliui: „Klausyk jų balso ir paskirk karalių, kad juos valdytų.“ Tada Samuelis tarė Izraelio vyrams: „Eikite kiekvienas į savo miestą.“