¹ „Vieną dieną, ­ širdyje sau sakė Dovydas, ­ aš tikrai žūsiu nuo Sauliaus rankos. Nieko geresnio man nelieka, kaip gelbėtis filistinų krašte. Tada Saulius nustos manęs ieškoti visoje Izraelio žemėje, ir aš išsigelbėsiu iš jo rankų.“ ² Dovydas leidosi į kelionę drauge su šešiais šimtais savo vyrų ir perėjo pas Maocho sūnų Gato karalių Achišą. ³ Dovydas ir jo vyrai gyveno pas Achišą Gate, kiekvienas su savo šeima, o Dovydas ­ su savo dviem žmonomis: Ahinoama Jezreeliete ir Nabalo našle Abigaile iš Karmelio. ⁴ Kai Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas pabėgo į Gatą, jis daugiau jo nebeieškojo.

⁵ Dovydas kreipėsi į Achišą: „Jei radau malonę tavo akyse, tegu būna man duota vieta gyventi viename iš miestelių. Kam gi turėtų tavo tarnas gyventi su tavimi karališkajame mieste?“ ⁶ Tą dieną Achišas jam davė Ciklagą. Užtat Ciklagas ir priklauso Judo karaliams iki šios dienos. ⁷ Filistinų žemėje Dovydas išgyveno vienerius metus ir keturis mėnesius.

⁸ Dovydas ir jo vyrai eidavo ir užpuldavo gešūriečius, girzus ir amalekiečius ­ tautas, gyvenusias krašte nuo Telamo iki pat Šūro ir Egipto žemės. ⁹ Užpuolęs kokią nors vietovę, Dovydas nepalikdavo gyvo nei vyro, nei moters, pasigrobdavo kaimenes ir bandas, asilus, kupranugarius bei drabužius ir sugrįždavo pas Achišą. ¹⁰ Kai Achišas klausdavo: „Kur šiandien darei žygį?“ ­ Dovydas atsakydavo: „Prieš jerachmeelitų kilties Negebą“­ arba: „Prieš kainitų Negebą.“ ¹¹ Dovydas nepalikdavo gyvo nei vyro, nei moters parvesti į Gatą, nes sakė sau: „Jie galėtų mus išduoti ir pasakyti: ‘Dovydas tai ir tai padarė.’“ Taip Dovydas darė, ir toks buvo jo paprotys visą laiką, kol gyveno filistinų žemėje. ¹² Achišas Dovydu pasitikėjo. „Jo tauta Izraelis tikrai jo nekenčia, ­ sakė sau, ­ jis amžinai bus man pavaldus.“