1 Dievo Skrynią atnešus ir padėjus palapinėje, kurią Dovydas buvo jai pastatęs, atnašautos deginamosios aukos ir bendravimo aukos. 2 Baigęs atnašauti deginamąsias aukas ir bendravimo aukas, Dovydas palaimino žmones VIEŠPATIES vardu 3 ir padalijo visiems izraelitams, kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai, po kepalą duonos, gabalą jautienos ir razinų plokštainį. 4 Be to, jis paskyrė iš levitų tarnus prie Skrynios, kad maldautų, dėkotų ir šlovintų VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą: 5 Asafas buvo jų galva, Zacharija pavaduotojas, Jejelis, Šemiramotas, Jehielis, Matitija, Eliabas, Benajas, Obed Edomas ir Jejelis su arfomis ir lyromis; Asafas turėjo skambinti cimbolais, 6 o kunigai Benajas ir Jehazielis buvo nuolatiniai Dievo Sandoros Skrynios trimitininkai. 7 Tuomet Dovydas pirmą kartą pavedė Asafui ir jo broliams šlovinti VIEŠPATĮ: 8 „Dėkokite VIEŠPAČIUI, šaukitės jo vardo, skelbkite jo darbus tautoms! 9 Giedokite jam, šlovinkite jį giesme, pasakokite apie jo nuostabius darbus! 10 Didžiuokitės jo šventu vardu; tedžiūgauja širdis tų, kurie ieško VIEŠPATIES. 11 Pasitikėkite VIEŠPAČIU ir jo galybe, be paliovos jo veido ieškokite! 12 Atsiminkite, kokius nuostabius darbus jis yra padaręs, kokius ženklus ir kokius nuosprendžius jis yra paskelbęs, 13 jūs, jo tarno Izraelio palikuonys, Jokūbo vaikai, jo išrinktieji! 14 Jis, VIEŠPATS, yra mūsų Dievas; visoje žemėje galioja jo žodžiai. 15 Atsiminkite per amžius jo Sandorą, pažadą, duotą tūkstančiui kartų~, 16 Sandorą, kurią jis sudarė su Abraomu, prisiekė Izaokui 17 ir patvirtino įstatu Jokūbui Izraeliui kaip amžiną Sandorą, 18 tardamas: ‘Duosiu tau Kanaano kraštą, kaip jums paskirtą paveldą.’ 19 Tada buvote negausūs, tik saujelė, tiktai pakeliui, 20 klajodami iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą. 21 Niekam jis neleido jų engti, dėl jų barė karalius, 22 tardamas: ‘Nelieskite mano pateptųjų, neužgaukite mano pranašų!’ 23 Giedok VIEŠPAČIUI, visa žeme, skelbkite jo pergalę per dienų dienas! 24 Pasakokite apie jo šlovę tautose, apie jo nuostabius darbus visiems žmonėms. 25 Juk didis yra VIEŠPATS ir be galo šlovintinas, šiurpulingesnis, negu visi kiti dievai. 26 Juk visi tautų dievai tik stabai, o VIEŠPATS padarė dangų; 27 jo priekyje garbė ir didybė, jo buveinėje jėga ir džiaugsmas. 28 Pripažinkite VIEŠPAČIUI, tautų šeimos, pripažinkite VIEŠPAČIUI garbę ir jėgą! 29 Teikite VIEŠPAČIUI jo vardo garbę, imkite atnašą ir eikite pas jį, garbinkite VIEŠPATĮ šventą ir didį! 30 Drebėk prieš jį, visa žeme! Iš tikro tvirtai stovi pasaulis; niekada nebus pajudintas. 31 Tesilinksmina dangus, tedžiūgauja žemė, tesako tautos: ‘VIEŠPATS yra karalius!’ 32 Jūra ir visa, kas joje, teūžauja, laukai ir visa, kas juose, tedžiūgauja! 33 Visi miško medžiai iš džiaugsmo teošia VIEŠPAČIUI, nes jis ateina valdyti žemės. 34 Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina! 35 Sakykite: ‘Gelbėk mus, Dieve, mūsų išganytojau! Surink mus ir išlaisvink iš tautų, kad dėkotume tavo šventajam vardui ir džiūgautume tavo šlovėje. 36 Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, nuo amžių per amžius!“ Tada visi žmonės tarė: „Amen!“ ir šlovino VIEŠPATĮ. 37 Dovydas paliko ten, prie VIEŠPATIES Sandoros Skrynios, Asafą bei jo brolius nuolatinei tarnybai prie Skrynios pagal kasdienius nuostatus, 38 taip pat Obed Edomą drauge su jo šešiasdešimt aštuoniais broliais. Jeditūno sūnus Obed Edomą ir Hosą paliko vartininkais. 39 Bet kunigui Cadokui ir jo broliams kunigams jis įsakė pasilikti prie VIEŠPATIES Padangtės, kuri buvo aukštumų alke Gibeone, 40 atnašauti VIEŠPAČIUI nuolatinių ryto ir vakaro deginamųjų aukų ant deginamųjų atnašų aukuro pagal visa, kas įsakyta Izraeliui VIEŠPATIES duotame Įstatyme. 41 Su jais buvo Hemanas, Jedutūnas ir kiti rinktiniai vyrai, pagal vardus paskirti išreikšti padėką VIEŠPAČIUI, nes jo ištikimoji meilė yra amžina. 42 Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus bei cimbolus groti ir muzikos instrumentus šventajai giesmei pritarti. O Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartų sergėti. 43 Tada visi žmonės išsiskirstė, kiekvienas į savo namus, ir Dovydas nuėjo namo savo šeimynos palaiminti. | 
