¹ Dovydas statėsi rūmus Dovydo mieste ir pastatė palapinę, rengdamas vietą Dievo Skryniai. ² Tada Dovydas įsakė, kad levitai neštų Dievo Skrynią, nes VIEŠPATS buvo išrinkęs juos nešti Skrynią ir amžinai jam tarnauti. ³ Dovydas sušaukė visą Izraelį į Jeruzalę pernešti Dievo Skrynios į jos vietą, kurią buvo parengęs. ⁴ Dovydas surinko visus Aarono palikuonis ir levitus: ⁵ iš Kehato sūnų ­ jų didžiūną Ūrielį su šimtu dvidešimt giminaičių; ⁶ iš Merario sūnų ­ jų didžiūną Asają su šimtu dvidešimt giminaičių; ⁷ iš Geršomo sūnų ­ jų didžiūną Joelį su šimtu trisdešimt giminaičių; ⁸ iš Elicafano sūnų ­ jų didžiūną Šemają su dviem šimtais giminaičių; ⁹ iš Hebrono sūnų ­ jų didžiūną Elielį su aštuoniasdešimt giminaičių; ¹⁰ iš Uzielio sūnų ­ jų didžiūną Aminadabą su šimtu dvylika giminaičių.

¹¹ Dovydas pasišaukė kunigus Cadoką bei Abjatarą ir levitus Ūrielį, Asają, Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą. ¹² Jis tarė jiems: „Jūs esate levitų kilčių galvos. Jūs ir jūsų broliai pasišventinkite, kad galėtumėte pernešti VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, Skrynią į vietą, kurią esu jai parengęs. ¹³ Kadangi jūs nenešėte jos pirmą kartą, VIEŠPATS ištiko mus nelaime, nes mes jam neparodėme deramos pagarbos.“ ¹⁴ Taigi kunigai ir levitai pasišventino, rengdamiesi pernešti VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, Skrynią. ¹⁵ Levitai nešė Dievo Skrynią kartimis ant pečių, kaip Mozė buvo įsakęs pagal VIEŠPATIES žodį.

¹⁶ Dovydas įsakė levitų didžiūnams paskirti savo brolius giesmininkais, kad giedotų džiaugsmo giesmes, pritariant muzikos instrumentams ­ arfoms, lyroms ir cimbolams. ¹⁷ Todėl levitai paskyrė Joelio sūnų Hemaną, o iš jo brolių ­ Berechijo sūnų Asafą, iš Merario sūnų, jų brolių ­ Kušajo sūnų Etaną, ¹⁸ ir, antra, jų brolius: Zachariją, Jaazielį, Šemiramotą, Jehielį, Unį, Eliabą, Beną, Maasėją, Matitiją, Elifelehuvą, Miknėją, Obed Edomą ir Jejelį. ¹⁹ Giesmininkai Hemanas, Asafas ir Etanas turėjo skambinti bronziniais cimbolais; ²⁰ Zacharija, Azielis, Šemiramotas, Jehielis, Unis, Eliabas, Maasėjas ir Benajas groti arfomis pagal alamotą^[i1], ²¹ o Matitijas, Elifelehuvas, Miknėjas, Obed Edomas, Jejelis ir Azazijas giedojimui pritarti lyromis pagal šeminitą^[i1]. ²² Kenanijas, būdamas levitų giesmės didžiūnas, vadovavo giedojimui, nes buvo išmanus ir įgudęs. ²³ Berechija ir Elkana turėjo būti vartininkai prie Skrynios. ²⁴ Kunigai Šebanijas, Juozapatas, Netanelis, Amasajas, Zacharijas, Benajas ir Eliezeras turėjo pūsti trimitus priešais Dievo Skrynią. Ir Obed Edomas bei Jehija turėjo būti vartininkai prie Skrynios.

²⁵ Taigi Dovydas, Izraelio seniūnai ir tūkstantininkai džiūgaudami nuėjo gabenti VIEŠPATIES Sandoros Skrynios iš Obed Edomo namų. ²⁶ Kadangi Dievas padėjo nešantiems VIEŠPATIES Sandoros Skrynią, buvo atnašauta septyni jaučiai ir septyni avinai. ²⁷ Dovydas bei visi levitai, nešantys Skrynią, ir giesmininkai bei giesmininkų giesmių didžiūnas Kenanija^[i3] vilkėjo plonos drobės skraistėmis. Dovydas vilkėjo ir lininį efodą. ²⁸ Taip visas Izraelis pernešė VIEŠPATIES Sandoros Skrynią, palydėdami šauksmais, rago gaudesiu, trimitais ir cimbolais, grodami arfomis ir lyromis.

²⁹ VIEŠPATIES Sandoros Skryniai pasiekus Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė, žiūrėdama pro langą, pamatė karalių Dovydą šokinėjantį ir šokantį. Savo širdyje ji pajuto jam panieką.