¹ Tuo tarpu Tyro karalius Hiramas atsiuntė pasiuntinius pas Dovydą su kedro rąstais, mūrininkais ir dailidėmis statyti jam rūmų. ² Dabar Dovydas suvokė, kad VIEŠPATS buvo padaręs jį Izraelio karaliumi ir kad jo karalystė buvo taip išaukštinta dėl jo tautos Izraelio.

³ Dovydas vedė dar kitas žmonas, ir Dovydui gimė daugiau sūnų ir dukterų. ⁴ Štai vardai vaikų, gimusių jam Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas ir Natanas, Saliamonas, ⁵ Ibharas, Elišūva ir Elpaletas, ⁶ Nogahas, Nefegas ir Jafija, ⁷ Elišama, Beeljada ir Elifeletas.

⁸ Išgirdę, kad Dovydas pateptas viso Izraelio karaliumi, visi filistinai sutartinai pakilo į žygį jo ieškoti. Bet Dovydas, apie tai išgirdęs, išžygiavo jiems pasipriešinti. ⁹ Filistinai buvo atžygiavę ir plėšikavo Refajų slėnyje. ¹⁰ Tada Dovydas teiravosi Dievo, klausdamas: „Ar aš turiu priešintis filistinams? Ar atiduosi juos man į rankas?“ VIEŠPATS atsakė jam: „Žygiuok! Aš atiduosiu juos tau į rankas.“ ¹¹ Tad jis nužygiavo į Baal Peracimus. Ten Dovydas juos nugalėjo. „Pro mano priešus Dievas prasiveržė mano ranka, kaip prasiveržia vanduo“, ­ tarė Dovydas. Todėl ta vieta vadinama Baal Peracimais. ¹² Filistinai buvo palikę ten savo dievus. Dovydas įsakė juos sudeginti.

¹³ Dar kartą filistinai įsiveržė į slėnį, ¹⁴ ir vėl Dovydas teiravosi Dievo. Dievas atsakė jam: „Nesivyk jų, bet apeik ir stok į mūšį su jais priešais balzamo medžius. ¹⁵ Kai išgirsi žygio ūžesį balzamo medžių viršūnėse, pradėk mūšį, nes Dievas eis pirma tavęs filistinų kariuomenės sunaikinti.“ ¹⁶ Dovydas darė, kaip Dievas jam buvo įsakęs. Jie sutriuškino filistinus nuo Gibeono iki pat Gezero.

¹⁷ Dovydo garsas pasklido po visus kraštus, ir VIEŠPATS padarė, kad jo bijotų visos tautos.