¹ Atvykęs iš Gezero, Johananas pranešė savo tėvui Simonui, ką buvo padaręs Kendebajas. ² Simonas, pasišaukęs du savo vyriausius sūnus, Judą ir Johananą, tarė jiems: „Mano broliai, aš ir mano tėvo namai kovojome Izraelio kovas nuo pat jaunystės iki šiandien. Daug kartų mums pasisekė išgelbėti Izraelį. ³ Bet dabar aš jau pasenau, o jūs Dangaus gailestingumu tapote suaugę vyrai. Tad užimkite mano ir mano brolio vietą, eikite ir kovokite už mūsų tautą. Telydi jus Dievo pagalba!“

⁴ Johananas pašaukė prie ginklų iš krašto dvidešimt tūkstančių karių ir raitininkų. Leidosi į žygį prieš Kendebają ir nakčiai Modeine pasistatė stovyklą. ⁵ Pakilę anksti kitą rytą, jie išžygiavo į lygumą. Ten prieš juos buvo didžiulė pėstininkų ir raitininkų kariuomenė, o tarp abiejų kariuomenių ­ srauni upė. ⁶ Tada ir jo kariuomenė išsirikiavo prieš juos. Matydamas, kad kariai bijo keltis per upę, jis pirmas puolė į vandenį. Jo vyrai, tai matydami, ėmė keltis iš paskos. ⁷ Padalijęs kariuomenę, jis išdėstė raitininkus tarp pėstininkų, nes priešo raitijos buvo labai daug. ⁸ Pradėjus jiems pūsti trimitus, Kendebajas ir jo kariuomenė ėmė bėgti. Daugelis jų krito sužeisti, o likusieji nubėgo tvirtovės link. ⁹ Tuo metu Johanano brolis Judas buvo sužeistas, bet Johananas vijosi, kol Kendebajas pasiekė Kedroną, kurį buvo atstatęs. ¹⁰ Jie subėgo į bokštus, buvusius Azoto laukuose. Johananas juos padegė, ir jų žuvo apie du tūkstančius. Po to jis saugiai sugrįžo į Judėją.

Simono nužudymas

¹¹ Abubo sūnus Ptolemėjas buvo paskirtas Jericho lygumos valdytoju. Jis turėjo daug sidabro ir aukso, ¹² nes buvo vyriausiojo kunigo žentas. ¹³ Sėkmės svaigulio apimtas, jis nusprendė tapti krašto valdovu. Tad surengė sąmokslą, norėdamas klastingai nužudyti Simoną ir jo sūnus. ¹⁴ O Simonas, lankydamas krašto miestus ir rūpindamasis jų reikalais, atvyko į Jerichą su savo sūnumis Matatiju bei Judu šimtas septyniasdešimt septintų metų vienuoliktą mėnesį ­ šebato mėnesį. ¹⁵ Abubo sūnus klastingai priėmė juos tvirtovėje, vadinamoje Doku, kurią buvo pastatęs. Iškėlęs jiems šaunią puotą, jis paslėpė ten keletą vyrų. ¹⁶ Kai Simonas ir jo sūnūs pasigėrė, Ptolemėjas ir jo vyrai pakilo ir, čiupę ginklus, puolė ant Simono puotos menėje ir nužudė jį, du jo sūnus, taip pat keletą tarnų. ¹⁷ Taip jis padarė šlykštų išdavystės veiksmą ir atsilygino piktu už gera.

¹⁸ Tada Ptolemėjas, surašęs apie tuos dalykus pranešimą, nusiuntė jį karaliui, prašydamas atsiųsti kariuomenės, kad ji padėtų jam perimti miestus ir kraštą. ¹⁹ Kitą karių dalinį jis išsiuntė į Gezerą, kad nužudytų Johananą; jis išsiuntė laiškus tūkstantininkams, kviesdamas atvykti pas save, kad galėtų įsiteikti jiems sidabru, auksu ir dovanomis. ²⁰ O dar kitus karių dalinius jis išsiuntė Jeruzalės ir šventovės kalno užimti. ²¹ Tačiau vienas vyras nubėgo pirma į Gezerą ir pranešė Johananui, kad jo tėvas ir broliai nužudyti ir kad „Ptolemėjas išsiuntė vyrus, kad ir tave nužudytų“. ²² Tai išgirdęs, jis buvo visiškai pritrenktas. Suėmęs atžygiavusius vyrus, nubaudė juos mirtimi, nes jau buvo įspėtas, kad jie atėjo jo nužudyti.

²³ Kiti Johanano žygiai, jo karai bei atlikti žygdarbiai, sienų statymas, kurį jis užbaigė, ir jo laimėjimai ²⁴ aprašyti jo vyriausiosios kunigystės metraščiuose nuo to laiko, kai jis tapo vyriausiuoju kunigu po savo tėvo.