¹ Dėl stabams paaukotų dalykų mums aišku: mes visi turime pažinimą. Deja, pažinimas išpučia, užtat meilė ugdo. ² Jei kas tariasi ką nors žinąs, tai jis nė nežino, kaip reikia pažinti. ³ Bet kas myli Dievą, tas yra jo pažintas. ⁴ Taigi dėl stabams paaukotos mėsos valgymo mes žinome, jog iš tikro nėra pasaulyje stabų ir nėra jokių dievų, tik vienas Dievas. ⁵ Ir nors būtų vadinamųjų dievų danguje ar žemėje ­ daug tų dievų ir daug viešpačių, ­ ⁶ tai mes turime tik vieną Dievą ­ Tėvą, iš kurio yra visa ir jam esame mes, ir vieną Viešpatį ­ Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes esame per jį.

⁷ Deja, ne visi turi tokį pažinimą. Kai kurie, iki šiol pripratę prie stabų, valgo mėsą, kaip stabams paaukotą, ir jų silpna sąžinė susitepa. ⁸ Maistas negali mūsų priartinti prie Dievo. Kai nevalgome, nieko neprarandame, ir kai valgome, nieko nelaimime. ⁹ Vis dėlto žiūrėkite, kad jūsų laisvė netaptų papiktinimu silpniesiems. ¹⁰ Antai, jei kas pamatytų tave, turintį pažinimą, stabų šventykloje už stalo, tai argi silpno žmogaus sąžinė nebus paskatinta valgyti stabams paaukotos mėsos?! ¹¹ Tokiu būdu silpnasis žus dėl tavo pažinimo. O juk jis ­ brolis, už kurį numirė Kristus. ¹² Šitaip nusikalsdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, jūs nusikalstate Kristui. ¹³ Tad jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad tik nepapiktinčiau brolio.