¹ Siekite meilės, taip pat rūpestingai ieškokite dvasinių dovanų, labiausiai pranašavimo. ² Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; juk niekas jo nesupranta, jis Dvasioje kalba slėpiningus dalykus. ³ O kas pranašauja, tas sako žmonėms pamokymus, paskatinimo bei paguodos žodžius. ⁴ Kas kalba kalbomis, pats save tobulina, o kas pranašauja ­ ugdo Bažnyčią. ⁵ Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis, bet būtų geriau, jei pranašautumėte. Kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, ugdydamas Bažnyčią.

⁶ Broliai, jei aš imčiau ir ateičiau pas jus, kalbėdamas kalbomis, kokia jums būtų nauda, jeigu jums neskelbčiau apreiškimo, pažinimo, pranašystės ar mokymo? ⁷ Taip pat, jei negyvi instrumentai, pavyzdžiui, fleita ar arfa, neskleistų įvairių garsų, iš ko pažintume, kas grojama ar skambinama? ⁸ Ir jeigu trimitas duotų neaiškų garsą, kas rengtųsi į mūšį? ⁹ Tas pat tinka ir jums. Jei, kalbėdami kalbomis, netarsite aiškių žodžių, tai kaipgi bus galima suprasti, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams! ¹⁰ Kas žino, kiek esama įvairių kalbų pasaulyje, tačiau nėra bereikšmės kalbos. ¹¹ Tad jei aš nesuvoksiu kalbos reikšmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis, ir kalbėtojas man bus svetimšalis. ¹² Taigi ir jūs, uoliai ieškantys Dvasios dovanų, siekite jų gausos Bažnyčiai ugdyti.

¹³ Todėl, kas kalba kalbomis, temeldžia, kad galėtų ir aiškinti. ¹⁴ Jei meldžiuosi kalba, meldžiasi mano dvasia, o protas lieka bevaisis. ¹⁵ Ką daryti? Aš melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu. ¹⁶ Jei tu šlovini dvasia, tai kaipgi tavo padėkos maldai pridurs „amen“ pašalinis, kuris nesupranta, ką tu kalbi? ¹⁷ Gal tu ir gražiai dėkoji, bet kitam iš to nėra naudos. ¹⁸ Dėkui Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus, ¹⁹ tačiau, Bažnyčiai susirinkus, verčiau ištarsiu penkis žodžius savo protu, kad pamokyčiau ir kitus, negu tūkstančius žodžių kalbomis.

²⁰ Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau piktybe būkite kūdikiai, o išmanymu ­ subrendę žmonės. ²¹ Įstatyme parašyta: Šitai tautai aš kalbėsiu svetimomis kalbomis, svetimųjų lūpomis, bet ir tuomet jie nepaklausys manęs, ­ sako Viešpats.

²² Vadinasi, kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems. O pranašystė skirta ne netikintiems, bet tikintiems. ²³ Juk jei susirinktų visa bendruomenė ir visi imtų kalbėti kalbomis, ir įeitų pašaliniai ar netikintys, tai argi jie nepasakytų, kad jūs išėję iš proto?

²⁴ Jeigu visi pranašautų ir įeitų koks pašalinis ar netikintis, jis būtų visų įspėtas ir visų apkaltintas. ²⁵ Ką slepia širdyje, taptų atverta, ir jis, puolęs veidu žemėn, pašlovintų Dievą ir išpažintų, jog Dievas iš tiesų yra jumyse.

Susirinkimų tvarka

²⁶ Tad kaip bus, broliai? Kai susirenkate, kiekvienas turi ar giedojimo dovaną, ar pamokymą, ar apreiškimą, ar kalbą, ar aiškinimą. Tegul viskas bus daroma ugdymui. ²⁷ Jei kas gali kalbėti kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, ir pakaitomis, o vienas tegul aiškina. ²⁸ Jeigu nėra aiškintojo, tegul kalbėtojas bendruomenėje tyli ir tekalba tik sau ir Dievui. ²⁹ Iš pranašų tegul kalba du ar trys, o kiti tegul apsvarsto. ³⁰ Bet jei kitam sėdinčiam kas apreiškiama, pirmesnysis tegul nutyla. ³¹ Juk jūs galite po vieną visi pranašauti, kad visi pasimokytų ir pasiragintų. ³² Pranašų dvasinės dovanos yra pranašams klusnios, ³³ nes Dievas yra ne sumaišties, bet santarvės Dievas.

Kaip visose šventųjų bendruomenėse, ³⁴ moterys tegul susirinkimuose tyli; kalbėti joms neleidžiama, jos turi būti pavaldžios, kaip skelbia Įstatymas. ³⁵ Jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyrų, nes moteriai negražu kalbėti bendruomenės susirinkime.

³⁶ Argi iš jūsų išėjo Dievo žodis? ar tik jus vienus pasiekė? ³⁷ Jei kas tariasi esąs pranašas ar Dvasios įkvėptas žmogus, tas turi pripažinti, jog tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymas. ³⁸ O jei kas šito nenori pripažinti, pats nebus pripažintas.

³⁹ Taigi, mano broliai, siekite pranašystės dovanos, tačiau nedrauskite kalbėti kalbomis. ⁴⁰ Tiktai viskas tebūna daroma padoriai ir tvarkingai.