¹ Saliamono valdžia apėmė visas karalystes nuo Eufrato iki filistinų krašto, net iki pat Egipto ribos. Jos davė duoklę ir buvo Saliamonui pavaldžios per visą jo gyvenimą.

² Kasdienis Saliamono aprūpinimas maistu buvo trisdešimt korų geriausių miltų, šešiasdešimt korų rupių miltų, ³ dešimt penėtų jaučių, dvidešimt jaučių iš ganyklos ir šimtas avių bei ožkų, neskaitant stirnų, gazelių, stirninų ir penėtų paukščių. ⁴ Mat jis valdė visą sritį į vakarus nuo Eufrato, visus karalius į vakarus nuo Eufrato, nuo Tifsacho iki Gazos, ir taikiai sugyveno su visais aplinkiniais kaimynais. ⁵ Per visą Saliamono gyvenimą Judas ir Izraelis nuo Dano iki Beer Šebos gyveno saugiai, kiekvienas žmogus po savo vynmedžiu ir figmedžiu. ⁶ Saliamonas turėjo keturiasdešimt tūkstančių gardų kovos vežimų arkliams ir dvylika tūkstančių raitelių. ⁷ Anie valdytojai, kiekvienas savo mėnesį, aprūpindavo maistu Saliamoną ir visus, kurie ateidavo sėstis prie Saliamono stalo. Jie stengdavosi, kad nieko netrūktų. ⁸ Pagal savo pareigas kiekvienas jų atgabendavo taip pat miežių bei šiaudų arkliams ir ristūnams į vietas, kur jie buvo laikomi.

⁹ Be to, Dievas apdovanojo Saliamoną nepaprastai didele išmintimi ir įžvalgumu, neaprėpiama širdimi, kaip neaprėpiamos yra pajūrio smiltys. ¹⁰ Saliamono išmintis viršijo visų rytiečių ir viso Egipto išmintį. ¹¹ Jis buvo išmintingesnis už visus žmones, išmintingesnis už Etaną Ezerachą ir už Maholo sūnus ­ Hemaną, Kalkolą ir Dardą. Jo garsas pasklido po visas kaimynų tautas. ¹² Jis sudėjo tris tūkstančius patarlių, o jo dainų buvo tūkstantis ir penkios. ¹³ Jis galėdavo kalbėti apie medžius nuo kedro, esančio Libane, iki yzopo, augančio sienoje; jis galėdavo kalbėti apie gyvulius, paukščius ir žuvis. ¹⁴ Saliamono klausytis atvykdavo iš visų kraštų žmonės, siunčiami visų žemės karalių, išgirdusių apie jo išmintį.

¹⁵ Tyro karalius Hiramas, išgirdęs, kad Saliamonas pateptas karaliumi vietoj savo tėvo, nusiuntė savo dvariškius pas jį, nes visada buvo Dovydo bičiulis. ¹⁶ Saliamonas pasiuntė Hiramui tokį žodį: ¹⁷ „Tu žinai, kad mano tėvas negalėjo statyti Namų VIEŠPATIES, savo Dievo, vardui per jam grasinančius priešus, kol VIEŠPATS nebuvo jų padėjęs jam po kojų. ¹⁸ Bet dabar VIEŠPATS, mano Dievas, suteikė man visokeriopą ramybę. Nėra nei priešų, nei nelaimių. ¹⁹ Tad ketinu pastatyti Namus VIEŠPATIES, savo Dievo, vardui, kaip VIEŠPATS yra mano tėvui pasakęs: ‘Tavo sūnus, kurį aš pasodinsiu į tavo sostą vietoj tavęs, pastatys Namus mano vardui.’ ²⁰ Tad įsakyk Libane man kirsti kedrus. Mano tarnai darbuosis su tavo tarnais, ir aš mokėsiu tau kokią tik nustatysi algą savo tarnams, nes tu žinai, kad niekas pas mus nemoka taip medžių kirsti, kaip sidoniečiai.“

²¹ Saliamono žodžius išgirdęs, Hiramas labai apsidžiaugė. „Tebūna šiandien pašlovintas VIEŠPATS, ­ tarė jis, ­ kad davė Dovydui išmintingą sūnų šiai gausiai tautai valdyti!“ ²² Hiramas pasiuntė Saliamonui žodį: „Gavau žinią, kurią man siuntei. Aš patieksiu tau visų kedro ir kipariso rąstų, kokių tau reikia. ²³ Mano tarnai nugabens juos nuo Libano prie jūros, aš liepsiu juos surišti jūroje į sielius ir nuplukdyti į vietą, kurią tu nurodysi. Ten liepsiu juos išardyti, kad galėtum pasiimti. O tu savo ruožtu patieksi mano šeimynai maisto, kokio būsiu nurodęs.“ ²⁴ Tad Hiramas patiekė Saliamonui kedro ir kipariso rąstų, kiek tik jam reikėjo, ²⁵ o Saliamonas savo ruožtu davė Hiramui dvidešimt tūkstančių korų kviečių kaip maistą jo šeimynai ir dvidešimt korų geriausio aliejaus. Toks buvo metinis Saliamono atsilyginimas Hiramui. ²⁶ VIEŠPATS suteikė Saliamonui išminties, kaip buvo jam pažadėjęs. Tarp Hiramo ir Saliamono buvo taika, ir jiedu sudarė sandorą.

²⁷ Karalius Saliamonas uždėjo lažą visam Izraeliui. Į lažo tarnybą paimtųjų buvo trisdešimt tūkstančių vyrų. ²⁸ Jis siuntė juos į Libaną po dešimt tūkstančių kas mėnesį pamainomis taip, kad vieną mėnesį jie išbūdavo Libane, o du mėnesius ­ namie. Lažo darbų prievaizdas buvo Adoniramas. ²⁹ Be to, Saliamonas turėjo ir septyniasdešimt tūkstančių nešikų bei aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžių kalnuose, ³⁰ neskaitant trijų tūkstančių trijų šimtų pareigūnų, vadovaujančių darbams ir prižiūrinčių darbininkų pamainas.

³¹ Karaliaus įsakymu jie skaldė didžiulius geriausio akmens luitus, kad pamatai Namams būtų padėti iš tašytų akmenų. ³² Juos tašė Saliamono statytojai, Hiramo statytojai ir Gebalo vyrai. Taip buvo paruošti rąstai ir akmenys Namų statybai.