¹ Treji metai praėjo be karo tarp Aramo ir Izraelio. ² Bet trečiais metais Judo karalius Juozapatas atvyko pas Izraelio karalių. ³ Izraelio karalius tarė savo dvariškiams: „Argi nežinote, kad Ramot Gileadas priklauso mums, bet mes nieko nedarome, kad jį atsiimtume iš Aramo karaliaus rankų.“ ⁴ Jis klausė Juozapato: „Ar žygiuosi su manimi į mūšį prie Ramot Gileado?“ ­ „Aš darysiu, ką tu darysi, ­ atsakė Juozapatas, ­ mano kariai ­ tavo kariai, mano arkliai ­ tavo arkliai.“

⁵ Bet Juozapatas dar paprašė Izraelio karaliaus: „Pirma prašau atsiklausti VIEŠPATIES žodžio.“ ⁶ Tada Izraelio karalius, surinkęs pranašus, apie keturis šimtus vyrų, tarė jiems: „Ar man žygiuoti į mūšį prieš Ramot Gileadą, ar susilaikyti?“ ­ „Žygiuok, ­ atsakė jie, ­ nes VIEŠPATS atiduos jį karaliui į rankas.“ ⁷ Bet Juozapatas paklausė: „Ar nėra čia jokio kito pranašo, kurio galėtume atsiklausti?“ ⁸ Izraelio karalius Juozapatui atsakė: „Dar yra vienas, per kurį galėtume atsiklausti VIEŠPATIES ­ Imlos sūnus Michėjas, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekada nepranašauja man gero, vien tik nelaimę.“ ­ „Tenekalba taip karalius“, ­ tarė Juozapatas. ⁹ Tada Izraelio karalius pasišaukė vieną pareigūną ir įsakė: „Tučtuojau atvesk Imlos sūnų Michėją.“

¹⁰ Izraelio karalius ir Judo karalius Juozapatas sėdėjo kiekvienas savo soste, apsirengę karališkais drabužiais, klojimo aikštėje prie Samarijos vartų, o visi pranašai pranašavo jų akivaizdoje. ¹¹ Kenaanos sūnus Zedekijas pasidarė geležinius ragus ir tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: ‘Su jais badysi aramėjus, kol jie bus sunaikinti.’“ ¹² Visi pranašai pranašavo panašiai ir sakė: „Žygiuok prieš Ramot Gileadą, ir tau seksis! VIEŠPATS atiduos jį karaliui į rankas!“

¹³ Pasiuntinys, nuėjęs pašaukti Michėjo, kalbėjo jam: „Žiūrėk, pranašų žodžiai vieningai palankūs karaliui. Tebūna tavo žodis panašus į jų visų žodį. Kalbėk palankiai!“ ­ ¹⁴ „Kaip gyvas VIEŠPATS, ­ atsakė Michėjas, ­ kalbėsiu tik tai, ką VIEŠPATS man sako.“

¹⁵ Jam atėjus pas karalių, karalius paklausė: „Michėjau, ar žygiuosime prieš Ramot Gileadą į mūšį, ar susilaikysime?“ ­ „Žygiuok, ir tau seksis, ­ atsakė jis. ­VIEŠPATS atiduos jį karaliui į rankas.“ ¹⁶ Bet karalius tarė jam: „Kiek kartų turiu tave prisaikdinti, kad sakytum man tiesą VIEŠPATIES vardu?“ ¹⁷ Tada Michėjas tarė:

„Aš mačiau visą Izraelį,

išblaškytą kalnuose kaip avis be piemens.

O VIEŠPATS kalbėjo: ‘Jie neturi šeimininko;

teeina kiekvienas į savo namus ramybėje!’“

¹⁸ „Argi nesakiau, ­ tarė Izraelio karalius Juozapatui, ­ kad jis nepranašaus apie mane nieko palankaus, bet tik nelaimę?“

¹⁹ Michėjas tęsė: „Todėl klausykis VIEŠPATIES žodžio! Aš mačiau VIEŠPATĮ, sėdintį savo soste, visai dangaus galybei stovint šalia jo dešinėje ir kairėje. ²⁰ VIEŠPATS paklausė: ‘Kas sugundys Ahabą žygiuoti ir žūti prie Ramot Gileado?’ Tada vienas kalbėjo vienaip, kitas kitaip, ²¹ kol nepriėjo viena dvasia ir, atsistojusi prieš VIEŠPATĮ, tarė: ‘Aš jį sugundysiu.’ ­ ²² ‘Kaip?’ ­ paklausė VIEŠPATS. Ji atsakė: ‘Išeisiu ir būsiu melagė dvasia visų jo pranašų lūpose.’ Tada VIEŠPATS tarė: ‘Tu suviliosi jį, ir tau pasiseks. Eik ir padaryk!’ ²³ Taigi štai VIEŠPATS įdėjo melagę dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes iš tikrųjų VIEŠPATS kalbėjo tau apie nelaimę.“

²⁴ Tada Kenaanos sūnus, priėjęs prie Michėjo, sudavė jam per žandą ir tarė: „Kuriuo keliu VIEŠPATIES Dvasia perėjo iš manęs su tavimi kalbėtis?“ ²⁵ Michėjas atsakė: „Sužinosi tą dieną, kai bandysi pasislėpti, eidamas iš kambario į kambarį.“ ²⁶ Tada Izraelio karalius įsakė: „Imkite Michėją ir perduokite miesto valdytojui Amonui bei karaliaus sūnui Jehoašui. ²⁷ Sakykite: ‘Taip kalbėjo karalius. Uždarykite šį vyrioką į kalėjimą ir maitinkite jį tik duona ir vandeniu, kol aš ramybėje sugrįšiu.’“ ²⁸ Michėjas tarė: „Jeigu ramybėje sugrįši, tai VIEŠPATS nekalbėjo per mane.“ Ir pridūrė: „Klausykitės, visos tautos!“

²⁹ Izraelio karalius ir Judo karalius Juozapatas nužygiavo į Ramot Gileadą. ³⁰ Izraelio karalius tarė Juozapatui: „Eidamas į mūšį, aš būsiu persirengęs, o tu vilkėk savo drabužiais.“ Taigi Izraelio karalius persirengė ir išėjo į mūšį. ³¹ O Aramo karalius buvo įsakęs trisdešimt dviem savo kovos vežimų vadams: „Nekovokite nė su vienu menku ar stipriu, bet tik su Izraelio karaliumi.“ ³² Pamatę Juozapatą, kovos vežimų vadai tarė sau: „Tai tikrai Izraelio karalius.“ Jie pasuko kovoti su juo. Bet Juozapatui surikus savo kovos šūkį, ³³ kovos vežimų vadai pamatė, kad tai ne Izraelio karalius, ir liovėsi jį persekioti. ³⁴ Tačiau vienas vyras įtempė iš akies lanką ir netyčiomis pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų sandūrų. Šis tarė savo vežėjui: „Suk atgal ir vežk mane iš mūšio, nes esu sužeistas.“ ³⁵ Mūšis siautė visą dieną, o karalius stovėjo palaikomas kovos vežime, atsigręžęs į aramėjus. Kraujas iš žaizdos tekėjo į kovos vežimo įdubą; vakarop jis mirė. ³⁶ Saulei leidžiantis, stovykloje pasigirdo: „Kiekvienas į savo miestą! Kiekvienas į savo kraštą!“

³⁷ Karalius mirė ir buvo parvežtas į Samariją; karalius buvo palaidotas Samarijoje. ³⁸ Kovos vežimas buvo nuplautas prie Samarijos tvenkinio; šunys laižė jo kraują ir kekšės ėjo apsiplauti, kaip VIEŠPATS buvo sakęs^[i1].

³⁹ Kiti Ahabo darbai ­ visa, ką jis darė, jo pastatyti dramblio kaulo rūmai ir visi miestai, kuriuos jis įkūrė ­ argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose? ⁴⁰ Ahabas užmigo su savo protėviais, ir vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Ahazijas.

Juozapatas ­ Judo karalius

⁴¹ Asos sūnus Juozapatas tapo Judo karaliumi ketvirtais Izraelio karaliaus Ahabo metais. ⁴² Juozapatas buvo trisdešimt penkerių metų, kai pradėjo karaliauti, ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt penkerius metus. Jo motina buvo Azuba, Šilhio duktė. ⁴³ Viskuo jis artimai sekė savo tėvo pėdomis ir nuo jų nenukrypo, darydamas, kas dora VIEŠPATIES akyse. ⁴⁴ Tačiau aukštumų alkai nebuvo išnaikinti; žmonės vis dar aukodavo atnašas ir atnašaudavo smilkalus aukštumų alkuose. ⁴⁵ Be to, jis sudarė taiką su Izraelio karaliumi.

⁴⁶ O kiti Juozapato darbai ­ jo parodyta drąsa ir kaip jis kariavo ­ argi nėra aprašyti Judo karalių metraščiuose? ⁴⁷ Jis išnaikino likučius šventyklų kekšių, kurių dar buvo krašte jo tėvo Asos dienomis.

⁴⁸ Edome nebuvo karaliaus, bet tik laikinas valdytojas. ⁴⁹ Juozapatas pastatė Taršišo laivų plaukti į Ofyrą aukso, bet jie neplaukė, nes buvo sunaikinti Ecjon Gebere. ⁵⁰ Ahabo sūnus Ahazijas pasiūlė Juozapatui: „Teplaukia laivuose mano tarnai drauge su tavo tarnais“, ­ bet Juozapatas nesutiko. ⁵¹ Juozapatas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas su savo protėviais jo tėvo Dovydo mieste, o vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Jehoramas.

Ahazijas ­ Izraelio karalius

⁵² Ahabo sūnus Ahazijas tapo Izraelio karaliumi Samarijoje septynioliktais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo Izraelyje dvejus metus. ⁵³ Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, ėjo savo tėvo bei motinos ir Nebato sūnaus Jeroboamo, įtraukusio Izraelį į nuodėmę, pėdomis. ⁵⁴ Jis tarnavo Baalui ir jį garbino; jis pykdė VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, kaip buvo daręs jo tėvas.