¹ Taigi, atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas, ² lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui, ³ jei esate patyrę, koks meilus yra Viešpats.

⁴ Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. ⁵ Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. ⁶ Todėl Rašte pasakyta:

Štai dedu Sione kertinį akmenį,

brangų rinktinį akmenį;

kas tiki jį, nebus sugėdintas.

⁷ Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems

tasai statytojų atmestasis akmuo

tapo kertiniu akmeniu,

⁸ suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola.

Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.

⁹ O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. ¹⁰ Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.

¹¹ Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą. ¹² Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad, nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.

Apie klusnumą

¹³ Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam, ¹⁴ tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių, išaukštinti gerųjų. ¹⁵ Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones. ¹⁶ Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. ¹⁷ Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių.

¹⁸ Šeimynykščiai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems bei švelniems, bet ir įnoringiems. ¹⁹ Tai malonė, jei kas, pažindamas Dievą, pakelia vargus, kuriuos nekaltai kenčia. ²⁰ Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, tuomet jums nuopelnas Dievo akyse. ²¹ Juk jūs tam pašaukti, nes

ir Kristus kentėjo už jus,

palikdamas jums pavyzdį,

kad eitumėte jo pėdomis.

²² Jis nepadarė nuodėmės,

ir jo lūpose nerasta klastos.

²³ Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo,

kentėdamas negrasino,

bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.

²⁴ Jis pats savo kūne užnešė

mūsų nuodėmes ant kryžiaus^[i1], kad numirę nuodėmėms,

gyventume teisumui.

Jūs esate pagydyti jo žaizdomis.

²⁵ Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą.