BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 07 01 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Makabiejų pirma knygaSkyrius: 8

 Makabiejų pirma knyga
  
 Sutartis su romėnais
  
1 Mak 8

1 Judas buvo girdėjęs apie romiečių garsą: kad jie yra didelė galybė, kad draugiškai elgiasi su visais, kurie dedasi prie jų bendram reikalui, ir kad sudarė draugystės sutartį su visais, kurie į juos kreipėsi. Iš tikrųjų jie buvo labai galingi. 2 Jam buvo pranešta apie jų karus ir žygdarbius užkariaujant galatus ir priverčiant juos mokėti duoklę. 3 Jie buvo kovoję Ispanijoje ir ten paėmę sidabro ir aukso kasyklas. 4 Tą visą sritį jie buvo užkariavę savo sumanumu ir ištverme, nors ji buvo didelė šalis ir toli nuo Romos. Jie buvo kovoję ir su karaliais, atžygiavusiais jų pulti iš tolimų žemės pakraščių, sutriuškinę juos ir, ištikę dideliu pralaimėjimu, privertę mokėti metinę duoklę. 5 Jie buvo mūšyje sutriuškinę ir padarę sau pavaldžius ir Pilypą, ir makedonų karalių Persėją, ir kitus, išdrįsusius su jais kariauti. 6 Jie buvo nugalėję ir Azijos karalių Antiochą Didįjį, išėjusį kariauti prieš juos su šimtu dvidešimt dramblių, raitija, kovos vežimais ir milžiniška kariuomene. Jis buvo jų sutriuškintas. 7 Paėmę jį gyvą, romiečiai privertę jį ir jo įpėdinius sumokėti didelę duoklę, duoti įkaitų ir užleisti 8 kai kurias geriausias valdas ­ Indijos, Medijos ir Lydijos šalis. Atėmę iš jo, romiečiai atidavė jas karaliui Eumenui. 9 Graikijos gyventojams užsimojus eiti į žygį ir juos sunaikinti, 10 romiečiai, apie tai sužinoję, pasiuntė vieną karvedį prieš graikus ir kariavo su jais. Daug jų buvo sužeista ir nukauta. Paėmę jų žmonas ir vaikus, romiečiai išvarė į nelaisvę. Romiečiai juos plėšė, paėmė jų žemę, išgriovę tvirtoves ir pavertę juos vergais iki šios dienos. 11 Visas kitas karalystes ir salas, kurios kada nors buvo drįsusios jiems pasipriešinti, romiečiai sunaikino ir pavergė, 12 bet su savo draugais ir tais, kurie jais pasitiki, palaikė draugystę. Arti ir toli jie padarė karalius sau pavaldžius, ir visus, girdėjusius apie romiečių garsą, apėmė baimė. 13 Iš tikrųjų kam jie norėję padėti tapti karaliais, tie karaliavę, ir vertę nuo sosto tuos, kuriuos norėję. Taigi romiečiai buvo pasiekę galybės viršūnę. 14 Tačiau nė vienas jų nebuvo užsidėjęs vainiką nei vilkėjo purpuru savo didybės ženklan, 15 bet jie pasistatę senato namus, ir trys šimtai ir dvidešimt vyrų juose kasdien svarstą, kaip palaikyti tautoje tvarką. 16 Jie kasmet pavedą valdymą vienam žmogui vieneriems metams su galia visam kraštui, ir visi klausą to vieno žmogaus, nesą tarp jų nei pavydo, nei nepasitikėjimo.

17 Tad išrinkęs Hakoco sūnaus Johanano sūnų Eupolemą ir Eleazaro sūnų Jasoną, Judas pasiuntė juos į Romą, norėdamas sudaryti su romiečiais draugystės bei gynybos sąjungą, 18 kad atsikratytų graikų jungo. Mat jiems buvo aišku, kad graikų karalystė stūmė Izraelį į tikrą vergiją. 19 Taigi, atvykę į Romą po ilgos kelionės, jie nuėjo į senatą ir taip kalbėjo: 20 „Judas Makabiejus, jo broliai ir žydų tauta mus atsiuntė pas jus. Mes norime sudaryti su jumis gynybos bei taikos sąjungą ir įsirašyti į jūsų sąjungininkų ir bičiulių tarpą.“ 21 Senatas jų pasiūlymą priėmė. 22 Štai nuorašas laiško, kurį romiečiai, išraižę vario lentelėse, nusiuntė į Jeruzalę, kad būtų ten laikomas kaip taikos ir sąjungos įrašas:

23 „Gerovė telydi per amžius romėnus ir žydų tautą jūroje ir žemėje! Tenepasiekia jų nei kalavijas, nei priešas! 24 Bet jeigu pirma kiltų karas prieš Romą ar bet kurį jos sąjungininką kurioje nors jos valdų, 25 žydų tauta iš visos širdies teiks jiems pagalbą, kaip sąlygos reikalauja. 26 Jie neteiks ir neparūpins priešui nei grūdų, nei ginklų, nei lėšų ar laivų, kaip buvo sutarta Romoje. Jie vykdys savo įsipareigojimus, negaudami jokio atlygio. 27 Tokiu pat būdu, jeigu pirma kiltų karas prieš žydų tautą, romiečiai noriai elgsis kaip sąjungininkai, kiek sąlygos reikalaus. 28 Jie neteiks jų užpuolikui nei grūdų, nei ginklų, nei lėšų ar laivų, kaip buvo sutarta Romoje. Romiečiai vykdys savo įsipareigojimus be klastos. 29 Minėtomis sąlygomis romėnai sudarė sutartį su žydų tauta. 30 Bet jeigu vėliau abi pusės po to nutartų ką nors pridėti ar atimti, jos tai gali daryti savo nuožiūra. Tai, ką jie nutars pridėti ar atimti, tai galios. 31 O dėl karaliaus Demetrijo nusikaltimų jums mes jam taip parašėme: ‘Kam gi padarei savo jungą sunkų mūsų bičiuliams, mūsų sąjungininkams žydams? 32 Taigi jeigu jie vėl kreipsis į mus su skundu dėl jūsų, mes ginsime jų teises, kovodami su jumis jūroje ir žemėje.’“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Makabiejų pirma knygaSkyrius: 8