BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Makabiejų pirma knygaSkyrius: 5

 Makabiejų pirma knyga
  
 Karo žygiai
  
1 Mak 5

1 Sužinoję, kad aukuras atstatytas ir šventovė peršventinta, kaip buvo anksčiau, kaimynai pagonys labai įpyko 2 ir nutarė sunaikinti tarp jų gyvenusius Jokūbo palikuonis. Jie pradėjo žudyti ir persekioti mūsų žmones. 3 Tada Judas užpuolė Ezavo palikuonis prie Akrabatenės Idumėjoje, nes jie rengė pasalas Izraeliui. Mūšį jiems visiškai pralaimėjus, pažemino juos ir apiplėšė. 4 Jis atsiminė ir Bajano palikuonių padarytus nedorus darbus. Mat jie kėlė grėsmę ir spendė pinkles mūsų žmonėms savo pasalomis prie kelių. 5 Privertęs juos subėgti į savo bokštus, jis apgulė juos ir, pareiškęs juos esant skirtus sunaikinti, sudegino bokštus su visais juose buvusiais žmonėmis. 6 Po to, pakilęs žygiui prieš Amoną, Judas susidūrė su stipria ir didele kariuomene, kurios vadas buvo Timotiejus. 7 Su jais kovojo daug mūšių, nugalėjo ir išblaškė. 8 Paėmęs Jazerą ir jam pavaldžias gyvenvietes, jis sugrįžo į Judėją.

9 Gileade pagonys susibūrė prieš izraelitus, gyvenusius jų žemėje, norėdami juos sunaikinti. Tačiau tie subėgo į Datemos tvirtovę 10 ir nusiuntė Judui bei jo broliams tokį laišką:

„Pagonys iš visų pusių susibūrė, norėdami mus sunaikinti. 11 Jie rengiasi ateiti ir paimti tvirtovę, į kurią esame subėgę. Timotiejus vadovauja jų pajėgoms. 12 Tad tučtuojau ateikite ir išgelbėkite mus iš jų rankų, nes daugel iš mūsų yra žuvę. 13 Visi mūsų tautiečiai, gyvenę Tobijos krašte, išžudyti. Priešai paėmė jų žmonas ir vaikus. Jie pasigrobė jų mantą ir nužudė ten apie tūkstantį vyrų.“

14 Dar tebeskaitant tą laišką, štai ir kiti pasiuntiniai perplėštais drabužiais atėjo iš Galilėjos, atnešdami panašią žinią, 15 sakydami: „Ptolemaidės, Tyro ir Sidono gyventojai susibūrė prieš mus su visa pagonių Galilėja, kad mus sunaikintų!“ 16 Tai išgirdę, Judas ir žmonės sušaukė didžiąją sueigą nutarti, kaip padėti savo tautiečiams, kuriems grėsė didelis pavojus ir kurie buvo priešų užpulti. 17 Judas tarė savo broliui Simonui: „Pasirink vyrų ir žygiuok gelbėti brolių Galilėjoje. Mudu su broliu Jehonatanu žygiuosime į Gileadą.“ 18 Judėjoje jis paliko Zacharijo sūnų Juozapą ir Azariją vadovauti tautai ir su likusia kariuomene ją ginti. 19 „Būkite atsakingi už šią tautą, ­ įsakė jiems, ­ bet su pagonimis nekovokite, kol mes nesugrįšime.“ 20 Tada trys tūkstančiai vyrų buvo paskirti žygiuoti su Simonu į Galilėją, o Judui ­ aštuoni tūkstančiai žygiuoti į Gileadą.

21 Simonas nužygiavo į Galilėją ir kovojo daug mūšių su pagonimis, ir jie buvo jo akyse sutriuškinti. 22 Vijosi juos iki Ptolemaidės vartų, nukaudamas ne mažiau kaip tris tūkstančius pagonių ir paimdamas jų grobį. 23 Pasiėmęs Galilėjos ir Arbatos žydus drauge su žmonomis ir vaikais bei visa nuosavybe, su dideliu džiaugsmu parvedė juos į Judėją.

24 Tuo tarpu Judas Makabiejus ir jo brolis Jehonatanas, persikėlę per Jordaną, žygiavo tris dienas per dykumą. 25 Sutikti nabatėjai juos priėmė taikiai ir papasakojo visa, kas buvo atsitikę jų tautiečiams Gileade. 26 „Daugelis jų, ­ sakė jie, ­ įkalinti Bosoroje, Alemoje ir Chasfe, Makede ir Karnaimuose“, ­ tai vis dideli ir įtvirtinti miestai, ­ 27 o kai kurie įkalinti kituose Gileado miestuose. Priešas rengiasi rytoj pulti tvirtoves, paimti ir sunaikinti tuos žmones per vieną dieną.“

28 Tada Judas, staiga pakeitęs kryptį, su savo kariuomene nužygiavo dykumos keliu į Bosorą ir paėmė miestą. Išžudęs kalaviju visus vyriškius, jis paėmė grobį ir miestą sudegino. 29 Iš tos vietos kariuomenę išvedė nakčia. Jie žygiavo keliu Datemos tvirtovės link. 30 Aušros šviesoje žvalgydamiesi, jie pamatė prieš save didžiulę kariuomenę, iš tikrųjų gaują be skaičiaus, statančią kopėčias bei apgulos priemones tvirtovei paimti ir kovojančią su gynėjais. 31 Judas matė, kad puolimas jau buvo prasidėjęs. Trimitų ir šauksmų lydimas, mūšio triukšmas kilo iš miesto į dangų. 32 Savo kariuomenės vyrams Judas tarė: „Šiandien kovokite už savo brolius!“

33 Padalijęs juos į tris būrius, jis puolė priešą iš užpakalio, gaudžiant trimitams ir aidint maldos žodžiams. 34 Kai Timotiejaus kariai suvokė, kad buvo Makabiejus, jie pradėjo bėgti. Judas ištiko juos triuškinančiu smūgiu; iš jų žuvo ne mažiau kaip aštuoni tūkstančiai.

35 Po to jis pasuko Alemos link ir užpuolęs paėmė ją, išžudė visus vyriškius, apiplėšė ir sudegino. 36 Iš ten jie tęsė žygį ir paėmė Chasfą, Makedą, Bosorą ir kitus Gileado miestus.

37 Po šių įvykių Timotiejus subūrė kitą kariuomenę ir pasistatė stovyklą priešais Rafoną, kitoje upės vagos pusėje. 38 Judas pasiuntė vyrus išžvalgyti stovyklos, ir jam buvo pranešta: „Visi aplink mus gyvenantys pagonys pas jį suėję. Labai didelė kariuomenė! 39 Be to, jie turi pasisamdę į pagalbą arabų. Jų stovykla yra anapus upės. Jie pasirengę žygiuoti ir kovoti su tavimi.“ Judas išžygiavo jų pulti.

40 Judui ir jo kariuomenei artinantis prie upės tėkmės, Timotiejus savo pajėgų pareigūnams tarė: „Jeigu jis persikels į mūsų pusę pirmas, mes nepajėgsime jam pasipriešinti. Jis tikrai mus nugalės. 41 Bet jeigu jis bijos ir statysis stovyklą ant kito upės kranto, mes persikelsime į jo pusę ir nugalėsime.“

42 Bet Judas, priėjęs prie upės tėkmės, pastatė kariuomenės pareigūnus šalia ir įsakė: „Neleiskite nė vienam statytis palapinės. Visi turi eiti į mūšį!“ 43 Tada pats ėjo pirmas per upę priešo pulti, ir visa kariuomenė sekė iš paskos. Jie nugalėjo visus pagonis. Šie metė ginklus ir subėgo į Karnaimų šventovės aptvarą. 44 Paėmę tą miestą, jie sudegino šventovės aptvarą su visais viduje buvusiais žmonėmis. Taigi Karnaimai buvo paimti, ir priešas nebegalėjo daugiau Judui priešintis.

45 Po to Judas surinko visus izraelitus, nuo mažiausio iki didžiausio, gyvenusius Gileade, su žmonomis ir vaikais bei manta, didžiulę minią žmonių, eiti į Judo kraštą. 46 Jie pasiekė Efroną. Tai buvo didelis ir stipriai įtvirtintas miestas ant kelio. Jiems buvo neįmanoma jo apeiti nei iš dešinės, nei iš kairės. Reikėjo būtinai eiti per jį. 47 Bet miesto gyventojai atsisakė leisti pereiti ir užvertė vartus akmenimis. 48 Tada Judas nusiuntė jiems draugišką žodį: „Mes norime pereiti jūsų žemę, kad pasiektume savo kraštą. Niekas jums žalos nedarys; mes tik pėsti pereisime.“ Bet vartų atidaryti jie nesutiko.

49 Tada Judas įsakė paskelbti stovykloje, kad kiekvienas pultų ties ta vieta, kurioje buvo. 50 Kariai užėmė savo vietas. Judas puolė miestą visą dieną bei visą naktį, ir miestas buvo atiduotas jam į rankas. 51 Išžudęs visus vyriškius, sugriovė miestą iki pamatų ir apiplėšė. Po to perėjo per miesto aikštę žuvusiųjų lavonais.

52 Perėję Jordaną, jie nuėjo į didžiąją lygumą priešais Bet Šeaną. 53 Judas rūpinosi atsilikėliais, drąsindamas žmones visą kelią, kol jie pasiekė Judėją. 54 Užkopę į Siono kalną, su džiaugsmu ir linksmybe jie atnašavo deginamąsias aukas, nes buvo saugiai sugrįžę. Nė vienas jų nežuvo.

55 Tuo metu, kai Judas ir Jehonatanas buvo Gileade, o jo brolis Simonas ­ Galilėjoje prie Ptolemaidės, 56 Zacharijo sūnus Juozapas ir Azarija, vadovavę kariuomenei, išgirdo apie jų žygdarbius ir didvyrišką karą. 57 Jie sakė: „Pasižymėkime ir mes, žygiuodami ir kovodami su pagonimis, esančiais visur aplinkui.“

58 Tad, davę įsakymą su jais buvusiai kariuomenei, jie leidosi į žygį Jabnės link. 59 Bet Gorgijas ir jo vyrai išėjo iš miesto ir stojo į mūšį. 60 Juozapas ir Azarija buvo sumušti ir nuvyti iki pat Judėjos ribų. Tą dieną žuvo apie du tūkstančiai izraelitų. 61 Taigi juos ištiko didelis pralaimėjimas, nes, manydami padarysią žygdarbį, jie nepaklausė Judo ir jo brolių. 62 Jie net nepriklausė šeimai tų vyrų, kuriems buvo patikėta įvykdyti Izraelio išgelbėjimą.

63 Narsuolis Judas ir jo broliai buvo labai gerbiami visame Izraelyje ir visų pagonių, kur tik buvo girdėti jų vardai. 64 Žmonės sveikindami spietėsi prie jų.

65 Judas ir jo broliai leidosi į žygį prieš Ezavo palikuonis pietų krašte. Jis paėmė Hebroną ir jam pavaldžias gyvenvietes, sunaikino įtvirtinimus ir sudegino jį supančius bokštus. 66 Iš ten leidosi į filistinų žemę ir perėjo Marešą. 67 Tarp kritusių tos dienos mūšyje buvo keletas kunigų, neapgalvotai išėjusių kovoti, nes norėjo pasižymėti. 68 Judas po to pasuko prieš Azotą, priklausiusį filistinams. Išvartęs jų aukurus, sudeginęs dievų statulas ir apiplėšęs miestus, jis pasitraukė į Judo kraštą.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Makabiejų pirma knygaSkyrius: 5