¹ Štai palaiminimas, kuriuo Dievo vyras Mozė prieš mirdamas palaimino izraelitus. ² Jis tarė:

„VIEŠPATS atėjo nuo Sinajaus,

užtekėjo jiems nuo Seyro;

jis pasirodė nuo Parano kalno,

dėl jų atkeliavo nuo Rebibot Kadešo,

žaibams tvyksint iš jo dešinės.

³ Iš tikrųjų jis myli savo tautą!

Tavo šventieji visi tavo rankoje;

žygiavo jie paskui tave,

sekdami tavo nurodymais.

⁴ Kai Mozė įpareigojo mus Įstatymu,

kaip paveldu Jokūbo bendrijai,

⁵ tada [VIEŠPATS] tapo karaliumi Ješurūne,

tautos galvoms į draugę surinkus Izraelio gimines.

⁶ Teišlieka gyvas Rubenas ir teneišmiršta,

nors skaičiumi jis yra mažas.“

⁷ Apie Judą jis sakė:

„VIEŠPATIE, išgirsk Judo balsą

ir parvesk jį pas savo tautą.

Sustiprink jo rankas

ir padėk jam susidūrus su priešais.“

⁸ O apie Levį sakė:

„Tebūna tavo Tumimai ir Urimai

ištikimajam vyrui,

išmėgintam prie Masos,

su kuriuo grūmeisi prie Meribos vandenų.

⁹ Apie savo tėvą ir motiną jis sakė:

‘Nepažįstu jų!’

Į savo gimines nekreipė dėmesio,

savo vaikus atsisakė pažinti,

nes laikėsi tik tavo žodžio

ir nenutolo nuo tavo Sandoros.

¹⁰ Jokūbą jie moko tavo įsakų

ir Izraelį tavo Įstatymo;

smilkalus jie deda tavo akivaizdoje

ir deginamąsias aukas ant tavo aukuro.

¹¹ Laimink, VIEŠPATIE, jo nuosavybę

ir maloniai priimk jo rankų tarnybą.

Taip smok į strėnas jo priešams,

nekenčiantiems jo,

kad jie daugiau nebeatsikeltų.“

¹² Apie Benjaminą jis sakė:

„VIEŠPATIES numylėtinis saugiai ilsisi;

Aukščiausiasis globoja jį visą dieną,

mylimasis ilsisi ant jo pečių.“

¹³ O apie Juozapą sakė:

„Tebūna VIEŠPATIES palaimintas jo kraštas

rinktine rasos dovana iš dangaus

ir iš bedugnės, glūdinčios po žeme,

¹⁴ geriausiais saulės vaisiais

ir geriausiais mėnesių vaisiais,

¹⁵ geriausiu senųjų kalnų derliumi

ir amžinųjų kalvų dosnumu,

¹⁶ geriausiomis žemės dovanomis

bei jos pilnatve

ir malone Apsireiškusiojo krūme.

Teapvainikuoja visa tai Juozapo galvą,

viršugalvį pašvęstojo tarp brolių.

¹⁷ Kaip pirmagimis jautis savo didybėje,

jis turi ragus tarsi laukinio jaučio;

subado jais tautas

iki pat žemės pakraščių.

Tokie tat yra Efraimo miriadai,

tokie tat yra Manaso tūkstančiai.“

¹⁸ Apie Zabuloną jis sakė:

„Džiaukis, Zabulonai, savo kelionėse,

o tu, Isacharai, savo palapinėse!

¹⁹ Į kalną jie kviečia tautas,

ten atnašauja teisias aukas,

nes jie ragauja jūrų pertekliaus

ir smėlyje slypinčių gėrybių.“

²⁰ O apie Gadą sakė:

„Tebūna palaimintas, kuris plečia Gadą!

Gadas guli kaip liūtas,

nuplėšia aukai ranką ir galvą.

²¹ Pirmienas sau pasirinko,

nes ten buvo vadui paskirta dalis;

jis atėjo tautos priekyje,

įvykdė VIEŠPATIES teisumą

ir jo įsakus Izraeliui.“

²² Apie Daną jis sakė:

„Danas yra liūtukas,

puolantis iš Bašano.“

²³ O apie Naftalį sakė:

„O, Naftali, esi sotus palaimos

ir kupinas VIEŠPATIES palaiminimo;

paveldėk jūrą ir pietus!“

²⁴ Apie Ašerą jis sakė:

„Tebūna Ašeras laimingiausias tarp sūnų;

tebūna jis brolių mėgstamas,

temirko aliejuje savo kojas!

²⁵ Tebūna tavo durų velkės iš geležies ir vario;

būk saugus visas savo dienas!“

²⁶ „O, Ješurūnai, nėra kito tokio, kaip Dievas,

atskriejantis dangumi tau padėti

savo didybėje virš debesų!

²⁷ Dievas ­ prieglobstis nuo seno,

žemėje jo amžinos rankos.

Nuvarė priešą tau nuo kelio

ir tarė: ‘Sunaikink!’

²⁸ Užtat Izraelis saugiai gyvena,

rami Jokūbo buveinė

grūdų ir vyno krašte,

po rasa lynojančiu dangumi.

²⁹ Laimingas tu, Izraeli!

Kas panašus į tave ­

tautą, išgelbėtą VIEŠPATIES,

tave globojančio skydo,

tavo pergalingojo kalavijo!

Tavo priešai gūždamiesi ateis pas tave,

o tu trypsi jų viršūnes.“