¹ Jėzus vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie jo susirinko didžiausia minia, kad jis net įlipo į valtį ežere ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko sausumoje palei ežerą. ² Jis mokė juos daugelio dalykų palyginimais. Mokydamas bylojo: ³ „Paklausykite! Antai sėjėjas išsirengė sėti. ⁴ Jam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. ⁵ Kiti grūdai nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo mažai žemių, ir greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. ⁶ Bet, saulei užtekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. ⁷ Kiti krito tarp erškėčių; erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos, ir jie nedavė derliaus. ⁸ Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni ­ trisdešimteriopą grūdą, kiti ­ šešiasdešimteriopą, treti ­ šimteriopą.“ ⁹ Jis dar pridėjo: „Kas turi ausis klausyti ­ teklauso!“

¹⁰ Kai Jėzus pasiliko vienas, jo palydovai kartu su Dvylika ėmė klausinėti apie palyginimus. ¹¹ Jis atsakė: „Jums atiduotas Dievo karalystės slėpinys, o svetimiesiems viskas sakoma palyginimais, ¹² kad jie

regėti regėtų, bet nematytų,

girdėti girdėtų, bet nesuprastų,

kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista.“