¹ Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius.“ ² Jėzus tarė jiems: „Kai melsitės, sakykite:

‘Tėve, teesie šventas tavo vardas.

Teateinie tavo karalystė.

³ Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien

⁴ ir atleisk mums mūsų kaltes,

nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas.

Ir nevesk mūsų į pagundą.’“

Ištverminga malda

⁵ Jėzus dar kalbėjo jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, ⁶ nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo.’ ⁷ O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti.’ ⁸ Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia.

⁹ Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. ¹⁰ Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. ¹¹ Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies atkištų gyvatę? ¹² Arba prašančiam kiaušinio duotų skorpioną? ¹³ Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“