Jono Krikštytojo gimimas 57 Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. 58 Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę suteikė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja. 59 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu Zachariju. 60 Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas.“ 61 Kiti jai sakė: „Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo.“ 62 Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį. 63 Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas Jonas.“ Visi stebėjosi. 64 Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti, šlovindamas Dievą. 65 Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius. 66 Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka. Zacharijo giesmė 67 Kūdikio tėvas Zacharijas tapo kupinas Šventosios Dvasios ir ėmė pranašauti: 68 „Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą. 69 Jis pažadino gelbėtoją mums galingą savo tarno Dovydo namuose, 70 kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis, 71 jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia. 72 Tuo jis rodo mūsų protėviams gailestingumą ir atmena savo šventąją sandorą 73 priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums, 74 išvaduotiems iš priešų rankos, be baimės jam tarnauti 75 per visą gyvenimą šventumu ir teisumu jo akyse. 76 O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti; 77 tu mokysi jo žmones išganymą pažinti per nuodėmių atleidimą. 78 Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių, 79 kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią.“ Jono jaunystė 80 O kūdikis augo ir jo dvasia tvirtėjo. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos. | 
