¹ Vargas maištaujančiam, užterštam,

valdingam miestui!

² Jis neklausė jokio balso,

nepriėmė jokio pamokymo.

Jis nepasitikėjo VIEŠPAČIU,

nesiartino prie savo Dievo.

³ Jo pareigūnai ­ lyg riaumojantys liūtai,

teisėjai ­ lyg vakaro vilkai,

kurie nieko nepalieka rytui.

⁴ Jo pranašai ­ įžūlūs,

klastingi bičiuliai;

jo kunigai suteršia, kas šventa,

ir iškraipo Įstatymą.

⁵ Bet VIEŠPATS jame teisus,

jis nedaro, kas neteisinga.

Savo teisingumą jis atskleidžia

kas rytą taip ištikimai,

kaip ištikima aušra,

bet nedorėlis nepažįsta gėdos.

⁶ Sunaikinau tautas,

jų gynybos bokštai sugriauti.

Kalaviju taip iššlaviau jų gatves,

kad nebėra kam jomis vaikščioti.

Jų miestai sunaikinti,

be žmonių, be gyventojų.

⁷ Tariau: „Tikrai tas miestas bijos manęs,

priims pamoką

ir neišleis iš akių nieko,

ką jam padariau.“

Tačiau jie su dar didesniu noru darė tai,

kas suteršia visus jų darbus.

⁸ Todėl laukite manęs, ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

laukite dienos,

kai pakilsiu kaip kaltintojas.

Aš nusprendžiau surinkti gentis,

sutelkti karalystes

ir išlieti ant jų savo pyktį,

visą mano įniršio karštį,

nes mano pavydo ugnyje

bus sudeginta visa žemė.

⁹ Tuomet pakeisiu ir nuvalysiu tautų lūpas,

kad jos visos galėtų šauktis VIEŠPATIES vardo

ir sutartinai jam tarnauti.

¹⁰ Iš anapus Kušo upių

mano garbintojai,

mano išblaškytieji,

atneš man atnašas.

¹¹ Tą dieną nebebūsi sugėdinta

dėl visų savo darbų,

kuriais maištavai prieš mane,

nes pašalinsiu iš tavęs

išdidžiuosius pagyrūnus.

Nebeaukštinsi daugiau savęs

ant mano šventojo kalno.

¹² Paliksiu tavo viduryje

nuolankią ir kuklią tautą.

VIEŠPATIES vardas bus jiems prieglauda,

¹³ ir aš išsaugosiu Izraelio likutį.

Jie blogai nebesielgs

ir nebekalbės netiesos.

Apgaulingam liežuviui

jų burnose nebebus vietos.

Tuomet jie ganysis ir ilsėsis,

ir nebebus kam jų gąsdinti.