1 Vargas maištaujančiam, užterštam, valdingam miestui! 2 Jis neklausė jokio balso, nepriėmė jokio pamokymo. Jis nepasitikėjo VIEŠPAČIU, nesiartino prie savo Dievo. 3 Jo pareigūnai lyg riaumojantys liūtai, teisėjai lyg vakaro vilkai, kurie nieko nepalieka rytui. 4 Jo pranašai įžūlūs, klastingi bičiuliai; jo kunigai suteršia, kas šventa, ir iškraipo Įstatymą. 5 Bet VIEŠPATS jame teisus, jis nedaro, kas neteisinga. Savo teisingumą jis atskleidžia kas rytą taip ištikimai, kaip ištikima aušra, bet nedorėlis nepažįsta gėdos. 6 Sunaikinau tautas, jų gynybos bokštai sugriauti. Kalaviju taip iššlaviau jų gatves, kad nebėra kam jomis vaikščioti. Jų miestai sunaikinti, be žmonių, be gyventojų. 7 Tariau: „Tikrai tas miestas bijos manęs, priims pamoką ir neišleis iš akių nieko, ką jam padariau.“ Tačiau jie su dar didesniu noru darė tai, kas suteršia visus jų darbus. 8 Todėl laukite manęs, tai VIEŠPATIES žodis, laukite dienos, kai pakilsiu kaip kaltintojas. Aš nusprendžiau surinkti gentis, sutelkti karalystes ir išlieti ant jų savo pyktį, visą mano įniršio karštį, nes mano pavydo ugnyje bus sudeginta visa žemė. 9 Tuomet pakeisiu ir nuvalysiu tautų lūpas, kad jos visos galėtų šauktis VIEŠPATIES vardo ir sutartinai jam tarnauti. 10 Iš anapus Kušo upių mano garbintojai, mano išblaškytieji, atneš man atnašas. 11 Tą dieną nebebūsi sugėdinta dėl visų savo darbų, kuriais maištavai prieš mane, nes pašalinsiu iš tavęs išdidžiuosius pagyrūnus. Nebeaukštinsi daugiau savęs ant mano šventojo kalno. 12 Paliksiu tavo viduryje nuolankią ir kuklią tautą. VIEŠPATIES vardas bus jiems prieglauda, 13 ir aš išsaugosiu Izraelio likutį. Jie blogai nebesielgs ir nebekalbės netiesos. Apgaulingam liežuviui jų burnose nebebus vietos. Tuomet jie ganysis ir ilsėsis, ir nebebus kam jų gąsdinti. |