BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2022 06 28 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Skaičių knygaSkyrius: 33

 Skaičių knyga
  
 Nuo Egipto ligi Sinajaus kalno
  
Sk 33

40 Kanaanietis Arado karalius, gyvenantis Negebe, Kanaano krašte, sužinojo apie izraelitų atėjimą.

41 Iškeliavę nuo Horo kalno, jie pasistatė stovyklą prie Calmonos. 42 Iškeliavę iš Calmonos, pasistatė stovyklą prie Punono. 43 Iškeliavę iš Punono, pasistatė stovyklą prie Obotų. 44 Iškeliavę iš Obotų, pasistatė stovyklą prie Ije Abarimų Moabo žemėje. 45 Iškeliavę iš Ijimų, pasistatė stovyklą prie Dibon Gado. 46 Iškeliavę iš Dibon Gado, pasistatė stovyklą prie Almon Diblataimos. 47 Iškeliavę iš Almon Diblataimos, pasistatė stovyklą Abarimų kalnuose, priešais Nebojo kalną. 48 Iškeliavę nuo Abarimų kalnų, pasistatė stovyklą Moabo lygumose palei Jordaną prie Jericho. 49 Jie statėsi stovyklą Moabo lygumose palei Jordaną nuo Bet Ješimotų ligi pat Abel Šitimų.

Kanaano užkariavimas

50 Moabo lygumose palei Jordaną prie Jericho VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 51 „Kalbėk izraelitams ir sakyk: ‘Kai persikelsite per Jordaną į Kanaano kraštą, 52 išvarysite visus krašto gyventojus, sunaikinsite visas jų statulas, sunaikinsite visus liedintus atvaizdus, išgriausite visas jų šventas vietas aukštumose. 53 Užimsite kraštą ir jame įsikursite, nes aš jums daviau tą kraštą paveldėti. 54 Padalysite kraštą burtų keliu savo kiltims, ­ dideliam duosite didesnį paveldą, o mažesniam ­ mažesnį; paveldas priklausys tam asmeniui, kuriam lems burtai; gausite dalis pagal savo protėvių gimines.

55 Bet jei neišvarysite krašto gyventojų, tie, kuriems leisite pasilikti, bus spygliai jūsų akyse ir dygliai jūsų šonuose. Jie kamuos jus krašte, kuriame gyvenate. 56 Atsitiks taip, kad pasielgsiu su jumis, kaip buvau užsimojęs su jais pasielgti.’“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 33

Skaičių knygaSkyrius: 34

 Skaičių knyga
  
 Žemės paveldo ribos Kanaane
  
Sk 34

1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Duok izraelitams šį įsakymą. Sakyk jiems: ‘Kai būsite įėję į Kanaano kraštą ­ tai žemė, kuri teks jums kaip paveldas, visas Kanaano kraštas, ­ 3 jūsų pietinė dalis drieksis nuo Cino dykumos palei Edomo pakraštį. Taigi jūsų pietinė riba rytuose prasidės prie Druskos jūros galo. 4 Tuomet jūsų riba pasuks į pietus nuo Akrabimų perėjos, eis per Ciną, nusidrieks į pietus nuo Kadeš Barnėjos, pasiekdama Hacar Adarą, ir nueis į Acmoną. 5 Nuo Acmono riba pasisuks Egipto upės link ir baigsis prie Jūros.

6 Vakarų siena jums bus Didžioji jūra ir jos krantai. Tai bus jūsų vakarinė riba.

7 O štai jūsų šiaurinė riba. Nuo Didžiosios jūros nubrėžkite liniją ligi Horo kalno; 8 nuo Horo kalno nubrėžkite liniją ligi Lebo Hamato. Riba tepasiekia Cedadą. 9 Tada riba nusidrieks iki Zifrono ir baigsis prie Hacar Enano. Tai bus jūsų šiaurinė riba.

10 Pažymėsite savo rytinę ribą nuo Hacar Enano ligi Šefamo. 11 Nuo Šefamo riba nusileis į Riblą rytiniame Aino pakraštyje; iš ten vėl nusileis ir atsimuš į rytinį Kinereto jūros šlaitą; 12 iš čia riba nusileis Jordano link ir baigsis prie Druskos jūros. Tai bus jūsų kraštas, nustatytas tomis ribomis.’“

13 Mozė nurodė izraelitams, tardamas: „Tai kraštas, kurį jūs gausite burtų keliu kaip savo paveldą. VIEŠPATS įsakė, kad jis būtų duotas devynioms giminėms ir pusei giminės; 14 mat Rubeno giminė pagal jos protėvių namus ir Gado giminė pagal jų protėvių namus jau yra pasiėmusios savo paveldą, taip pat ir pusė Manaso giminės. 15 Anos dvi giminės ir ana pusė giminės jau pasiėmė savo paveldą Užjordanėje priešais Jerichą, rytų pakraštyje.“

16 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 17 „Štai vardai vyrų, kurie padalys jums kraštą paveldui: kunigas Eleazaras ir Nūno sūnus Jozuė. 18 Be to, paimsite po vieną vadą iš kiekvienos giminės kraštui kaip paveldui padalyti. 19 Štai vyrų vardai: iš Judo giminės ­ Jefunės sūnus Kalebas, 20 iš Simeono giminės ­ Amihudo sūnus Samuelis, 21 iš Benjamino giminės ­ Kislono sūnus Elidadas, 22 iš Dano giminės ­ vadas Joglio sūnus Bukis, 23 iš Juozapo sūnų, iš Manaso giminės ­ vadas Efodo sūnus Hanielis, 24 iš Efraimo giminės ­ vadas Šiftano sūnus Kemuelis, 25 iš Zabulono giminės ­ vadas Parnacho sūnus Elicafanas, 26 iš Isacharo giminės ­ vadas Azano sūnus Paltielis, 27 iš Ašero giminės ­ vadas Šelomio sūnus Ahihudas, 28 iš Naftalio giminės ­ vadas Amihudo sūnus Pedahelis.“ 29 Tokie tat buvo žmonės, kuriems VIEŠPATS įsakė padalyti paveldą izraelitams Kanaano krašte.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 34

Skaičių knygaSkyrius: 35

 Skaičių knyga
  
 Miestai levitams
  
Sk 35

1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei Moabo lygumose prie Jordano netoli Jericho, tardamas: 2 „Įsakyk izraelitams duoti iš jiems paskirto nuosavybės paveldo miestus levitams gyventi; duoti levitams ir ganyklų aplinkui jų miestus. 3 Miestai bus jiems gyventi, o miestų ganyklos bus jų gyvuliams ­ galvijams ir visiems kitiems gyvuliams. 4 Miestų ganyklos, kurias duosite levitams, tęsis nuo miesto sienos per tūkstantį uolekčių aplinkui. 5 Atmatuosite du tūkstančius uolekčių už miesto palei rytinį pakraštį, du tūkstančius uolekčių palei pietinį, du tūkstančius uolekčių palei vakarinį ir du tūkstančius uolekčių palei šiaurinį, miestą palikdami viduryje. Tai priklausys jiems kaip ganyklos jų miestams.

6 Tarp miestų, kuriuos paskirsite levitams, turės būti šeši prieglaudos miestai, į kuriuos leisite pabėgti žudikui. Be šių, duosite dar keturiasdešimt du. 7 Taigi skaičius miestų, kuriuos turite duoti levitams, bus keturiasdešimt aštuoni su ganyklomis. 8 Skirdami miestus iš izraelitų nuosavybės, imkite iš didesnių giminių daugiau, o iš mažesnių giminių ­ mažiau. Kiekviena duos levitams iš savo miestų pagal gautą paveldą.“

Prieglaudos miestai

9 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 10 „Kalbėk izraelitams ir sakyk: ‘Kai būsite perėję per Jordaną į Kanaano kraštą, 11 atrinkite miestus ­ prieglaudos miestus, kad žudikas, netyčiomis užmušęs žmogų, galėtų ten pabėgti. 12 Tie miestai bus prieglauda nuo keršytojo už kraują, kad žudikas nemirtų, kol nebus teistas bendrijos akivaizdoje. 13 Miestai, kuriuos paskirsite prieglaudos miestais, turi būti šeši: 14 prieglaudos miestais paskirsite tris Užjordanėje ir tris Kanaano krašte. 15 Tie šeši miestai bus prieglauda ne tik izraelitams, bet ir ateiviams, kurie nuolat ar laikinai tarp jų gyvena, kad bet kas, netyčia užmušęs žmogų, galėtų ten pabėgti’“.

Nuostatai dėl žmogžudystės

16 „Bet jei kas nors taip smogia kitam geležiniu daiktu, kad tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. 17 Arba jei kas nors smogia kitam akmeniniu įrankiu, galinčiu būti mirties priežastimi, ir tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. 18 Arba jei kas nors smogia kitam mediniu ginklu, galinčiu būti mirties priežastimi, ir tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. 19 Jį sutikęs keršytojas už kraują nubaus žmogžudį mirtimi. 20 Panašiai, jei kas užgauna kitą iš pykčio ar patykojęs sviedžia ką nors į kitą, ir šį ištinka mirtis, 21 ar, būdamas nesantaikoje, smogia kitam ranka, ir šį ištinka mirtis, užgavėjas turi būti nubaustas mirtimi. Jis yra žmogžudys. Jį sutikęs keršytojas už kraują nubaus mirtimi.

22 Bet jei kas kitą pastumia staiga, nebūdamas nesantaikoje, ar netykodamas sviedžia kokį daiktą, 23 ar, mesdamas akmenį, galintį būti mirties priežastimi, netyčiomis pataiko į žmogų, ir šį ištinka mirtis, nors jis nebuvo jo priešas ir nenorėjo jo užgauti, 24 bendrija turės išspręsti bylą tarp žudiko ir keršytojo už kraują pagal šiuos įsakus. 25 Bendrija turi išgelbėti žudiką iš keršytojo už kraują rankų ir sugrąžinti į prieglaudos miestą, į kurį šis buvo pabėgęs. Žudikas turi jame gyventi iki vyriausiojo kunigo, patepto aliejumi, mirties. 26 Bet jei žudikas išeitų savo noru bet kada iš prieglaudos miesto, į kurį buvo pabėgęs, 27 o keršytojas už kraują, atradęs jį už prieglaudos miesto ribų, užmuštų, jam nebūtų kraujo kaltės. 28 Žudikas turi išbūti prieglaudos mieste ligi vyriausiojo kunigo mirties. Tik po vyriausiojo kunigo mirties žudikas gali grįžti namo.

29 Tokie tat bus įstatai ir įsakai per visas jūsų kartas ir visose jūsų gyvenvietėse.

30 Jei kas užmuša žmogų, gali būti nubaustas mirtimi tik liudytojų parodymu. Vieno liudytojo parodymo neužtenka nubausti žmogų mirtimi. 31 Be to, neimsite išpirkimo už gyvybę žmogžudžio, nuteisto mirties bausme. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. 32 Neimsite išpirkimo nei už nubėgusįjį į prieglaudos miestą, duodantį galimybę bėgliui sugrįžti gyventi kur nors krašte prieš vyriausiojo kunigo mirtį. 33 Nesuterškite krašto, kuriame gyvenate. Kadangi kraujo praliejimas suteršia kraštą, permaldavimą už kraštą dėl jame pralieto kraujo galima atlikti tik krauju to, kuris praliejo kraują. 34 Neišniekinkite krašto, kuriame gyvenate, kur ir aš pats esu, nes aš, VIEŠPATS, esu tarp izraelitų.“

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 35

Skaičių knygaSkyrius: 36

 Skaičių knyga
  
 Dukterų paveldas
  
Sk 36

1 Tada kilties, kilusios iš Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado, vienos iš Juozapo giminės kilčių, protėvių šeimų galvos išėjo į priekį ir kreipėsi į Mozę ir vadus bei izraelitų protėvių šeimų galvas. 2 Jie sakė: „Tau, mūsų viešpatie, VIEŠPATS įsakė padalyti kraštą kaip izraelitų paveldą burtų keliu. Mūsų viešpačiui buvo VIEŠPATIES įsakyta atiduoti mūsų brolio Celofhado paveldą jo dukterims. 3 Bet jei jos nuteka į kitą izraelitų giminę, jų paveldas bus paimtas iš mūsų protėvių ir pridėtas prie paveldo giminės, į kurią jos nuteka. Taigi jis bus atimtas iš paveldo dalies, kuri mums priklauso. 4 Atėjus izraelitų jubiliejaus metams, jų paveldas bus pridėtas prie paveldo giminės, į kurią jos bus nutekėjusios. Taigi jų paveldas bus atimtas iš mūsų protėvių giminės paveldo.“

5 Tada Mozė įsakė izraelitams pagal VIEŠPATIES žodį, tardamas: „Teisingai kalba Juozapo giminės palikuonys. 6 Štai ką VIEŠPATS įsako dėl Celofhado dukterų: ‘Teteka jos už to, kas joms patinka, bet su sąlyga, kad nutekės į savo tėvo giminės kiltis. 7 Joks izraelitų paveldas nebus perkeltas iš vienos giminės į kitą, nes visi izraelitai turi išlaikyti savo protėvių giminių paveldą. 8 Todėl kiekviena duktė su paveldu bet kurioje izraelitų giminėje turi tekėti už vyro iš savo tėvo giminės kilties, kad izraelitai neprarastų savo protėvių paveldo. 9 Taigi joks paveldas nebus perkeltas iš vienos giminės į kitą, nes kiekviena izraelitų giminė turi išlaikyti savo paveldą.’“

10 Celofhado dukterys padarė, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs. 11 Celofhado dukterys Machla, Tirca, Hogla, Milka ir Noja ištekėjo už savo tėvo brolių sūnų. 12 Jos ištekėjo į Juozapo sūnaus Manaso palikuonių kiltis, ir jų paveldas pasiliko jų tėvo kilties giminėje.

13 Tokie tat yra įsakymai ir įsakai, kuriuos VIEŠPATS davė izraelitams per Mozę Moabo lygumose prie Jordano netoli Jericho.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 36